Ant LRKD pirmininko Konstantino Romualdo Dobrovolskio stalo guli pluoštas dokumentų, liudijančių, kad ši organizacija iki 1952 metų valdė daugybę pastatų ir žemės sklypų keturiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Birštone. Pasak draugijos pirmininko, Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių neatkūrė Raudonojo Kryžiaus draugijos teisių į turėtą nuosavybę.
„Mums viso turto šiuo metu nereikia, bet tiesa turėtų triumfuoti. Atgavę pastatus ir žemės sklypus, turėsime iš ko vykdyti visuomenei naudingą veiklą, plėsti paslaugų sektorių. Seniai svajojame apie centrus senjorams ir nepriteklių kamuojamiems žmonėms“, – sakė draugijos pirmininkas.
Prieš devyniasdešimt metų veiklą mūsų krašte pradėjusi tarptautinė RKD iki 1952 metų Lietuvoje įkūrė ne vieną ligoninę, vaistinę ar ortopedijos dirbtuvę. Klaipėdoje ir Vilniuje draugijos vardu veikė ligoninės. Sostinės Didžiojoje gatvėje buvo atidaryta organizacijai priklausanti vaistinė.
Nemažai turto LRKD valdė ir Birštono kurorte. Čia draugija turėjo 21 hektaro žemės sklypą ir septynis dabar Birštono sanatorijai priklausančius pastatus: administracijos korpusą, polikliniką, gydyklas, laboratoriją.
Jei dabartinis savininkas nenorėtų atsisveikinti su valdomu turtu, jam bus bandoma siūlyti kitas valstybei priklausiančias patalpas arba įtikinti gražiuoju.
Daugiausia (13) draugijos padalinių buvo Kaune. Laisvės alėjoje buvo įkurta Raudonojo Kryžiaus ligoninė, K.Petrausko gatvėje – ortopedinės dirbtuvės, Panemunėje – plaučių ligų sanatorija. Veikla vykdyta ir keliuose pastatuose Vytauto prospekte, Kęstučio gatvėje. Visi pastatai yra laikinosios sostinės centre.
Draugijai priklausęs vertingas nekilnojamasis turtas sovietų valdžios nacionalizuotas 1952–1953 metais.
„Realiai teisių į jį netekome anksčiau – per karą, tačiau teisiškai draugijos nuosavybė valstybės reikmėms paimta prieš beveik šešiasdešimt metų“, – sakė R.K.Dobrovolskis.
Anot LRKD pirmininko, atgavusi nuosavybę draugija svarstytų, kaip ją panaudoti. R.K.Dobrovolskis tikino, kad gydymo įstaigų veikla būtų išsaugota ir net praplėsta.
„Vilniuje ir Klaipėdoje Raudonojo Kryžiaus ligoninių nebėra, dabar ši gydymo įstaiga naikinama ir Kaune. Jei ligoninės pastatas priklausytų draugijai, tikrai neleistume to daryti“, – tvirtino jis.
Draugijos vadovo teigimu, jau parengti visi reikiami dokumentai susigrąžinti turėtą turtą. Nors teisių atkūrimo į turėtą nuosavybę terminai pasibaigę, tai padaryti bus mėginama atskiru įstatymu. Taip turtą Lietuvoje atgavo šaulių organizacija, žydų bendruomenės.
Procedūra, kaip susigrąžinti turėtą nuosavybę, jau numatyta.
„Pirmiausia draugija kreipsis į dabartinius pastatų savininkus. Po to – į Vyriausybę. Jos parengtą nutarimą ir susitarimo projektą turės tvirtinti Seimas“, – aiškino Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Jei dabartinis savininkas nenorėtų atsisveikinti su valdomu turtu, jam bus bandoma siūlyti kitas valstybei priklausiančias patalpas arba įtikinti gražiuoju.
„Tačiau ginčai ir diskusijos gali užsitęsti iki dešimties metų“, – perspėjo D.Matulionis.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas sakė, jog dar nėra gavęs jokių LRKD prašymų grąžinti turėtą turtą. Jis teigė, kad apie tai kalbėsis ir svarstys padėtį tik tuomet, kai draugija į savivaldybę kreipsis su konkrečiais dokumentais. Anot jo, matyt, teks peržiūrėti, kurie buvę organizacijos pastatai yra laisvi, o kurie – užimti.
„Raudonojo Kryžiaus ligoninė miestui reikalinga, tad nežinau, ar ją atiduosime“, – sakė A.Kupčinskas.
