Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 10 24

Raudonojo Kryžiaus organizacija nuteisė lietuvius dėl pabėgėlių krizės

Šeštadienį teismas gali vykdyti posėdžius tik dėl vienos priežasties – kai teisiama yra pati lietuvių tauta. Kol kas toks scenarijus buvo tik diskusijos „Nation on Trial“ formatas, kuriuo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija bandė atkreipti dėmesį į pabėgėlių problemą. Tačiau pagrindinis diskusijos klausimas buvo rimtas ir aktualus: ar Lietuva daro pakankamai, kad padėtų pabėgėliams?
Renginio akimirka
Renginio akimirka / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Renginys skambiu pavadinimu nepateisins lūkesčių – taip atrodė prieš renginį ir net tada, kai profesionalūs advokatai sakė tuščias įžangines kalbas prieš kameras.

Vis dėlto liudininkų dėka renginys įgavo pagreitį: parlamentaras Linas Balsys, apžvalgininkas Audrius Bačiulis, laidų vedėjas Timūras Augucevičius ir kiti buvo tarp žmonių, pasisakiusių pabėgėlių klausimu.  

„Į Lietuvą atvykau mokytis prieš septynerius metus“, – sklandžia lietuvių kalba pasakojo siras. Jis sėkmingai baigė informatikos studijas Vilniaus universitete ir nuo tada dirbo programuotoju Lietuvoje. Medianas jau turi ir asmeninių ambicingų planų IT srityje: „Dabar dirbu prie savo startuolio“, – pasako jis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Medianas Tiba
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Medianas Tiba

Vis dėlto jam nerimą kelia vienas dalykas. „Mano mama prieš penkias dienas atplaukė į Graikiją iš Turkijos“, – sakė Medianas. Nuo tada jis nebegirdėjo jokių kitų naujienų iš jos.

Ekspertai nesutaria

„Mano mama prieš penkias dienas atplaukė į Graikiją iš Turkijos“, – sakė Medianas. Nuo tada jis nebegirdėjo jokių kitų naujienų iš jos.

„Morališkai šitas teismas ir Jūs visi esate jau nuteisti“, – aiškino migracijos ekspertas dr. Karolis Žibas.

Jis teigė, kad jau nuo 2007-ųjų žmonės skendo Viduržemio jūroje siekdami prieglobsčio Europoje. Viena iš tų skendusių galėjo būti ir jau Lietuvoje esančio Mediano motina. „Tokioje situacijoje skirtumo tarp pabėgėlio ir ekonominio migranto nėra“, - sakė jis.

Jo manymu, pagalba pabėgėliams jau yra pavėluota, ką jau kalbėti apie pagrindinį teismo klausimą – ar Lietuva daro pakankamai, kad padėtų pabėgėliams.

Politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis mano kitaip. „Tai nauja musulmonų invazija į Europą“, – sakė jis. Rodydamas žemėlapius, apžvalgininkas bandė sulyginti Otomanų imperijos atakų ir migrantų maršruto į Europą kryptis. „Tik Europos moralė neleidžia to pasakyti garsiai“, – sakė jis.

Nors, pasak ekonomikos ekspertės, pabėgėliai darbo vietų iš europiečių tikrai neatims. „Tradiciškai pabėgėlių poveikis darbo rinkoms yra labai minimalus“, – sakė Jekaterina Rojaka.

Lietuvių bijo labiau nei musulmonų

Televizijos laidų vedėjas Timūras Augucevičius pasidalino asmenine patirtimi, kaip jam teko ragauti emigranto duonos Airijoje dar 2002-aisiais.

Jis pats patyrė, kad kai kuriose vietose Airijoje lietuviai nemėgstami labiau nei musulmonai. „Lietuviai Airijoje buvo laukiami tol, kol nepradėjo važiuoti pulkais“, – pasakojo jis. „Todėl turi būti kažkokia atranka“, – svarstė Airijoje gyvenęs Augucevičius.

Į šiuos laidų vedėjo nuogąstavimus netiesiogiai atsakė parlamentaras Linas Balsys, kai jam diskusijos moderatoriai uždavė slidų klausimą: „Įsileisti negalima bausti. Kur dėti kablelį?“

Jis atsakė, kad pabėgėlius reikia įsileisti ir jų bausti – negalima. „Tačiau reikia tiksliai apibrėžti, ką įsileisime – atskirti ekonominius migrantus nuo karo pabėgėlių“, – užbaigė parlamentaras.

Panašiai skambėjo ir teismo verdiktas: vis dėlto Lietuva dar nepadarė pakankamai, kad padėtų pabėgėliams.

VIDEO: Nation on Trial - Lithuanian Case

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?