Pirmadienį 15min Tyrimų komanda pristatė naujausią savo darbą – „Technikinė už 50“. Tai kelis mėnesius rinkta medžiaga apie už kyšius Techninės apžiūros (TA) centruose „pravaromus“ automobilius. Savo patirtimi apie kyšiais ir ryšiais, įvairiomis gudrybėmis „šalinamus“ automobilių trūkumus su 15min Tyrimų skyriaus komanda dalijosi kelios dešimtys su korupcija susidūrusių žmonių, veikusių devyniuose šalies miestuose.
Kai kurie 15min liudiję pašnekovai pasakojo, jog, pavyzdžiui, CO2 ir kitų kietųjų dalelių išmetimo duomenys techninių apžiūrų centruose gali būti klastojami, užspaudžiant matavimo žarnelę, naudojant kitų automobilių rodmenis ir pan.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Automobilių oro tarša viršija normas kartais 10 kartų
Reaguodamas į šią informaciją, aplinkos ministras prašo teisėsaugos pasidomėti, ar viršijamos automobilių taršos duomenys taip pat negali būti susiję su nesąžiningai atliktomis techninėmis apžiūromis.
Vilniuje praėjusią vasarą, du mėnesius, realiomis eismo sąlygomis, oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai ištyrė daugiau kaip 45 tūkst. transporto priemonių. Buvo nustatyta, kad kai kurių tarša viršijo normą daugiau kaip 10 kartų.
S.Gentvilo manymu, teisėsauga galėtų išsiaiškinti, kada šie nustatytą normą viršiję automobiliai praėjo techninę apžiūrą, ir palyginti gautus duomenis.
„Turime didelį kiekį duomenų, kurie padėtų išsiaiškinti, kada tiems automobiliams, kurie viršijo nustatytą išmetamų teršalų normą pagal automobilio techninę specifikaciją, buvo atlikta techninė apžiūra. Jei bus nustatyta, kad apžiūra atlikta panašiu metu, kai buvo užfiksuoti taršos matavimai, nors per ją automobiliai ir neviršijo nustatytos normos, tai patvirtins prielaidas, kad važinėjame itin taršiais automobiliais – ir galbūt net neteisėtai“, – teigia S.Gentvilas.
Automobilių netinkama techninė būklė užteršia plaučius
Šių metų vasarą Vilniuje atlikti taršos matavimai parodė, kad dyzeliniu kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais vidutiniškai viršijo normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto, o sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis už standartą buvo didesnis iki keliolikos kartų.
Šiame Aplinkos ministerijos projekte matavimus atlikusios bendrovės „Fima“ generalinio direktoriaus Jono Jablonskio teigimu, su sertifikuota įranga nustačiusi realią automobilių taršą, įmonė sukaupė didelę duomenų bazę.
„Realiomis sąlygomis surinkti duomenys parodė, kad dalies automobilių būklė neatitinka techninės apžiūros fakto. Todėl, jeigu valstybei reikės pagalbos pasinaudoti šiais duomenimis išsiaiškinant tokios padėties priežastis, padėsime, kuo galėsime“, – sako J. Jablonskis.
„Aplaidžiai ir, kaip paaiškėjo, galbūt nusikalstamai vykdoma techninė apžiūra užteršia mūsų plaučius ir gadina orą, o kai kuriems sukelia ankstyvą mirtį. Vilniuje kvėpuojame labiau užterštu oru nei Paryžiuje, šitą problemą matome plika akimi ir jaučiame įkvėpdami, todėl, kaip valstybė, privalome ją spręsti. Vienas iš būdų suvaldyti kenksmingą ir normas viršijančią taršą – tai automobilių taršos mokestis“, – pranešime pažymi aplinkos ministras.
Iš karto po vasarą atliktų taršos matavimų S.Gentvilas tuo metu teigė, jog ateityje bus griežtinama techninė priežiūra, intensyvės transporto kontrolė gatvėse.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 14 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių kiekio. Nuo 2005 metų transporto poveikis klimatui, tai yra atmosferos tarša šiltnamio dujomis, didėjo 49 proc.
Vyriausybė lapkritį pritarė kasmet mokamam mokesčiui už taršius automobilius, ir akcizų dyzelinui bei iškastiniam kurui didinimui.
Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
