„Kontrteroristinės operacijos režimas“: yra ar nėra?
Kaip rašė BNS, Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus ketvirtadienį teigė, kad sprendimas dėl tokio žingsnio priimtas gavus duomenų apie kai kurių valstybių „provokacijų“ planus.
„Ginkluotosios pajėgos ir specialiosios tarnybos yra pasirengusios atremti bet kokias provokacijas iš kaimyninių šalių“, – paskelbė V.Makejus.
Ginkluotosios pajėgos ir specialiosios tarnybos yra pasirengusios atremti bet kokias provokacijas iš kaimyninių šalių
Tiesa, V.Makejaus teiginį, jog Baltarusijoje įvestas „kontrteroristinės operacijos režimas“, penktadienį jau švelnino Kazachstano sostinėje Astanoje esantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Dėl paaštrėjusios situacijos buvo įvestas tokios padidėjusios terorizmo grėsmės režimas. Todėl pradėjome procedūras dėl karinės grupuotės, kurios pagrindą sudaro Baltarusijos kariuomenė, o ją jau dabar papildo Rusijos Federacijos daliniai, dislokavimo“, - sakė A.Lukašenka.
Baltarusijos KGB penktadienį taip pat paskelbė, kad Baltarusijos teritorijoje nevyko ir nevyksta kontrteroristinė operacija. Baltarusijos KGB teigimu, „šiuo metu respublikoje vyksta planiniai mokymai, kad būtų išlaikytas aukštas kovos su terorizmu dalyvių pasirengimo vykdyti numatytas užduotis lygis“.
Vykdoma mobilizacija?
Tuo metu nepriklausoma šalies žiniasklaida penktadienį skelbia, kad A.Lukašenka nusprendė Baltarusijoje vykdyti slaptą mobilizaciją koviniams daliniams papildyti.
Leidinys „Naša Niva“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, praneša, kad Baltarusijoje pradedama mobilizacija ir ji vyks prisidengiant kovinės parengties patikrinimu ir iškvietimu į karinę tarnybą, mokymo stovyklas.
Kaip sužinojo žurnalistai, pirmajame etape mobilizuojami bus vyrai iš kaimo vietovių.
„Iki 2000 žmonių verbavimas reikštų papildomą atskirų padalinių komplektavimą siauroms kovinėms užduotims, pavyzdžiui, artilerijai“, – „Naša Niva“ sakė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karininkas.
Anoniminis leidinio pašnekovas pažymėjo, kad „aliarmą“ reikės kelti, jei mobilizuotų asmenų skaičius viršys penkis tūkstančius.
„Tai reikš smogiamosios grupės kūrimą tam tikra kryptimi. Jei viršys 10 tūkst. – kelias grupes“, – pridūrė pašnekovas.
Šaltiniai pažymėjo, kad pirmenybė teikiama renkant tų specialybių žmones, kurių Rusijos kariuomenėje trūksta.
Suokalbis su V.Putinu
Anksčiau šią savaitę paskelbta, kad A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dislokuoti bendrą karių grupę ties vakarinėmis Baltarusijos sienomis, tačiau nenurodė, kur tiksliai.
Jo vyriausybės gynybos ministras sakė, kad bendrų pajėgų dislokavimas bus „grynai gynybinio pobūdžio“.
Taip pat A. Lukašenka pareiškė, kad Ukraina esą ruošiasi smogti Baltarusijai.
Nuo pat karinės agresijos Ukrainoje pradžios Kremliaus režimas aktyviai naudojasi Baltarusijos teritorija ir infrastruktūra, kad smogtų Ukrainos miestams.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys rodo, kad Baltarusijos gynybinis pramoninis kompleksas taiso rusišką karinę techniką, sugadintą per karą Ukrainoje. Baltarusijoje taip pat buvo gydomi sužeisti Rusijos kariai.
Ką rodo Minsko pareiškimai?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto, kad tai gali būti dar vienas Baltarusijos režimo kuriamas propagandinis naratyvas.
„Kai kalbame apie tokius pareiškimus iš Baltarusijos pusės, visada labai reikia detaliai analizuoti ir tikrinti, ar tai nėra propagandinis naratyvo kūrimo veiksmas, ar tai realus veiksmas, tai iš to, ką mes dabar matom ir aš matau, akivaizdu, kad tai gali būti kuriamas dar vienas naratyvas, pateisinant didelio skaičiaus rusų atvykimą į apmokymus Baltarusijoje, vidinio priešo palaikymas, konsoliduojant visuomenę“, – 15min sakė parlamentaras.
„Bet kokių nors praktinių veiksmų, kurie verstų kalbėti apie tokią mobilizaciją, kuri vyksta Rusijoje, tai tokio lygio tikrai nėra“, – pridūrė jis.
Jis pabrėžė, kad situacija kaimyninėje Baltarusijoje atidžiai stebima, kol kas mobilizacijos požymių nėra.
„Situacija stebima, matoma, vertinama, bet šiai minutei kažkokių ženklų, kad tai virsta į kažkokį sisteminį pokytį mobilizacijos kryptimi – to nėra“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Bet kokių nors praktinių veiksmų, kurie verstų kalbėti apie tokią mobilizaciją, kuri vyksta Rusijoje, tai tokio lygio tikrai nėra
Jo teigimu, Lietuvai nereikia nerimauti ir dėl Baltarusijos bei Rusijos pareiškimų dėl bendrai telkiamų pajėgų.
Seimo narys tuo pačiu dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos veiksmai rodo, jog Vokietijos kariuomenės brigada Lietuvoje turėtų būti dislokuota nuolat.
„Būkim ramūs, kol kas viso to nėra, bet tam ir reikia brigados Lietuvoje ne per 10 dienų, o iš karto, kad bet kokie veiksmai į mūsų pusę jau būtų atgrasomi iškart vietoje“, – sakė NSGK pirmininkas.
Pasienyje – ramu
Baltarusiai, nenorintys būti mobilizuoti, teoriškai galėtų prašytis prieglobsčio Lietuvoje, tačiau Lietuvos pasienyje kol kas baltarusių nedaugėja.
„Kažkokių ypatingų pasikeitimų nėra“, –15min sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, prieglobsčio prašytojų baltarusių šiuo metu nėra padaugėję.
Pasak pasieniečių atstovo, pastarosiomis dienomis sumažėjęs ir iš Baltarusijos į Lietuvą besibraunančių migrantų skaičius, tačiau tai dar nėra tendencija.
Anot G.Mišučio, vis dar pasitaiko fizinio barjero gadinimo atvejų.
„Taigi situacija prie žaliosios sienos be didesnių pokyčių. Kontrolės punktuose irgi kasdienė įprasta padėtis. Atvykstančių baltarusių skaičiai per parą panašūs, didesnio judėjimo nėra“, – teigė pasieniečių atstovas.