Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus pacientai retai dėkoja medikams, sugrąžinusiems juos į gyvenimą. Tuo metu, kai buvo kovojama dėl jo gyvybės, paciento sąmonę gaubė tamsa. Joje veikiausiai ir liks prisiminimai su gydytojų ir slaugytojų veidais, – rašoma Respublikinės Kauno ligoninės pranešimu spaudai išplatintame interviu su gydytoja L.Jodžiūniene.
„Intensyvios terapijos skyrius – įdomi ir kontrastinga ligoninės vieta: kartais ten būna kelio pabaiga, o kartais – kelionės pradžia po būklės su šviesa tunelio gale...“, – teigia ligoninės generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.
„Žmonės, kurie ten dirba, turi savo braižą, – pastebi ligoninės vadovė. – Jiems dažnai tenka priimti skubius ir ūmius sprendimus. Ne kiekvienas gali dirbti tokį darbą... Ačiū jiems.“
– Kokius epidemijos laikotarpio iššūkius teko pasitikti RKL Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui? – interviu pradžioje paklausta skyriaus vedėjos gydytojos L.Jodžiūnienės.
– Per COVID-19 pandemiją visos ligoninės, ne išimtis ir mūsų, susiduria su anksčiau nepatirtomis situacijomis. Vienas didžiausių iššūkių – darbo organizavimas šiomis aplinkybėmis bei pacientų srautų suskirstymas į galimai infekuotus ir tuos, kuriems COVID -19 infekcijos tikimybė minimali.
RKL buvo įkurtas Krizių valdymo komitetas, kuriam teko įvertinti ligoninės pajėgumus, pakeisti kai kurių skyrių struktūras ir lokalizacijas, tam tikruose padaliniuose pasitelkti papildomus žmogiškuosius resursus. Sunkiausia buvo pakeisti skyrių struktūras, suformuoti izoliacines palatas, atskirti darbuotojų ir pacientų judėjimą, nes ligoninės patalpos tam nepritaikytos. Kai kur reikėjo atlikti net griovimo ir remonto darbus, įrengiant papildomas darbuotojų persirengimo patalpas, dušo kabinas ir t.t
Pastarasis laikotarpis pasižymi ir psichologiniais iššūkiais, akistatoje su nepažinta infekcija personalas patiria stresą dėl baimės užsikrėsti, užkrėsti pacientus, kolegas, šeimos narius. Natūralu, kad nerimas kyla ir tada, kai tenka pakeisti savo darbo pobūdį. Operacinės bei kitų skyrių gydytojams, slaugytojoms tenka dirbti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje (PSPS), kuriame kitokia darbo specifika.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius sulaukė personalo pastiprinimo iš Anesteziologijos skyriaus. Mes esame jiems labai dėkingi.
– Ar karantinas pakeitė pacientų kontingentą?
– Pastaruoju metu susiduriame su gerokai sunkesnių būklių pacientais, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, nes dėl viruso baimės į gydymo įstaigą dažnai kreipiamasi nesavalaikiai, pavėluotai.
– Vadovaujate skyriui, kuris, turėdamas aukščiausią rizikos laipsnį, išvengė COVID-19 atvejų. Ką galėtumėte patarti kolegoms reanimatologams, susidūrusiems su koronos infekcijos protrūkiais?
– Nemanau, kad tai yra tik mūsų nuopelnas, jog išvengėme šios infekcijos protrūkio savo skyriuje. Tai yra visos mūsų ligoninės nuopelnas – geras triažas (rūšiavimas), teisingi ir tinkamu laiku ligoninės administracijos bei Krizių valdymo komiteto (į kurio sudėtį įtraukta ir aš) sprendimai ir, be abejo, didžiausia pagarba mūsų Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus darbuotojams, kurių darbas šiuo metu yra ypač svarbus.
Vertindami savo ir kolegų patirtis bei suprasdami viruso plitimo specifiką, ypač akcentuojame asmeninių apsaugos priemonių (AAP) svarbą bei pacientų judėjimo srautų atskyrimą. Mūsų ligoninėje visiems stacionarizuojamiems pacientams imami mėginiai dėl COVID-19 infekcijos, o kol neturime tyrimo rezultato, kiekvieną pacientą vertiname kaip galimai infekuotą. Tokia įdiegta praktika leidžia saugoti ir personalą, ir kitus stacionare gydomus pacientus.
Šio viruso neįmanoma išvengti bet kuriai gydymo įstaigai, svarbu procesą suvaldyti. Nepaisant to, kad vadovaujamės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, mūsų gydymo įstaigoje, kaip ir kitose, nepavyko užkirsti kelio koronainfekcijos židinio susiformavimui. Džiaugiamės, kad pasisekė laiku nustatyti susirgimo atvejus, renkant detalią epidemiologinę anamnezę, išsiaiškinti visus galimus kontaktus bei juos izoliuoti, todėl užkrato plitimo pavyko išvengti.
– Ar koronaviruso pandemija jums, kaip gydytojai, pateikė netikėtumų?
– Reikia suprasti, kad COVID -19 ligos sukėlėjas yra labai virulentiškas, lengvai plintantis ir pavojingas patogenas, galintis pasireikšti ir besimptomėmis formomis, kurios palengvina šio viruso išplitimą. Su tokio masto infekcija dar nebuvome susidūrę. Diagnostiką ir gydymą sunkina ir tai, kad pasaulyje dar nėra atliktų didelės apimties, statistiškai patikimus rezultatus rodančių, klinikinių studijų, kurios leistų remtis sėkminga užsienio kolegų patirtimi. Visas pasaulis šio viruso plotmėje yra atradimų ir naujų patirčių stadijoje.
– Kalbant apie skyriaus vedėjos pareigas – kaip sekėsi ir tebesiseka su žmogiškaisiais ištekliais? Ar tarp jūsų skyriaus gydytojų ir slaugos personalo buvo tokių, kurie atsisakė dirbti koronainfekcijos grėsmės sąlygomis?
– Gydytojai ir slaugytojos dirba kaip dirbo, niekas net nesuabejojo, kad galėtų būti kitaip. Prisitaikė dirbti kitokiomis sąlygomis nei iki šiol. Šiuo metu mūsų skyriuje, kaip ir visame stacionare, stengiamasi dirbti nuolatinėmis budinčiomis komandomis, besikeičiančios komandos tarpusavyje nekontaktuoja, taip siekiame sumažinti galimybę potencialiam viruso išplitimui. Komandinis darbas turi ir kitų privalumų: gerina komandos susikalbėjimą, savitarpio supratimą bei įdirbį – tokiu būdu gerėja ir darbo efektyvumas, darbinė atmosfera.
– Esate ilgametė skyriaus vedėja. Ar pamenate periodą, kuris savo sudėtingumu prilygtų šiam? O gal Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius yra toks užsigrūdinęs, kad pernelyg nesureikšmina COVID-19 rizikos?
– Tokio masto infekciją, kaip ir mes visi, matau pirmą kartą. Neįvertinti šios infekcijos būtų neprofesionalu ir neatsakinga, todėl turime būti budrūs ir iš kiekvienos situacijos pasimokyti.
– Kokias apsaugos priemones naudojate? Kaip užtikrinate, kad personalas laikytųsi visų saugos reikalavimų? Ar jūsų skyriaus darbuotojams būtina papildoma kontrolė, priežiūra?
– Saugodami pacientus, kolegas bei save, dirbame tik su asmens apsaugos priemonėmis (AAP). Atsižvelgiant į epidemiologinę anamnezę, klinikinę paciento bei atliekamų manipuliacijų invaziškumą renkamės nuo III iki V lygio AAP, vadovaujamės NVSC epidemiologų rekomendacijomis, taip pat mūsų ligoninės darbo organizavimo protokolais, kurie, kintant situacijai, nuolat atnaujinami.
Negalėčiau teigti, kad pradžioje nereikėjo kontrolės, švelni kontrolė visada būtina. Skyriaus vadovo paskirtis – ne tik konsultuoti, bet ir kontroliuoti, todėl priminti kai kuriuos dalykus nepakenkia.
– Ar tiesa, kad RKL Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje visada buvo geležinė tvarka ir drausmė?
– Pati visada laikausi drausmės ir tvarkos, manau, kad skyriaus vedėjo viena užduočių yra palaikyti tvarką bei organizuoti skyriaus darbą. Mėgstu galbūt kiek griežtesnę retoriką, tačiau labai vertinu savo skyriaus kolektyvą. Per daugelį metų susiformavo gera komanda, darbuotojų kaita nedidelė, kai kurie dirba 15-20 metų, visi stengiasi tobulėti, daug skaito. Esu gana ūmaus būdo, kartais po to galvoju, ar tikrai reikėjo tokio tono.
– Kas šiuo laikotarpiu jums yra sunkiausia? Ir kas labiausiai džiugina?
– Noriu manyti, kad sunkiausia jau praeityje. Mane labiausiai džiugina žmonės, ypač tie, kuriems teko pakeisti savo darbo pobūdį karantino metu ir dirbti ten, kur sunkiausia. Ši situacija kaip niekada parodė, kas yra kas ir kuo galima pasitikėti. Man garbė, kad galiu dirbti su visais šiais žmonėmis, labai didžiuojuosi ir esu dėkinga savo skyriaus darbuotojams už palaikymą ir supratimą šiuo sunkiu laikotarpiu.
Susidurdami su iššūkiais, stresu, esame kaip niekada vieningi, stengiamės palaikyti gerą, pozityvią psichologinę darbo atmosferą. Visi laukiame pandemijos atoslūgio, medicininių inovacijų, leisiančių sėkmingai įveikti COVID–19 visame pasaulyje, tačiau kol kas turime išlaikyti budrumą, būti visuomet pasiruošę viruso plitimui ir galimai antrai pandemijos bangai.