Ji tvirtino, kad antras toks balsavimas artimiausiu metu negalėtų būti organizuojamas, nes visuomenė jau pareiškė savo valią.
„Artimiausiu metu negali (būti organizuojamas antras referendumas – BNS) todėl, kad visuomenė pasisakė. Manau, kad vėliau, susiklosčius kitoms aplinkybėms, be jokios abejonės, gal ir bus kartojamas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovė.
Sekmadienį vykusiame referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo pritrūko kiek mažiau nei 300 tūkst. balsų.
Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo beveik 74 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 956,5 tūkst. rinkėjų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Referendume siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
