Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad referendumo organizavimas reikalaus daug lėšų, tačiau konkreti suma, anot jos, priklausys nuo balsavimo dienų skaičiaus.
„Pasitarėm su finansininke ir manom, kad kelis milijonus eurų tikrai kainuotų. Reikėtų ir mūsų sistemą pritaikyti referendumui, turėtume vykdyti švietimo kampaniją“, – pasakojo VRK vadovė, pridurdama, kad vykdytų ne agitaciją, o diskusijas apie dalyvavimo referendume svarbą.
„Biuletenių spausdinimas, reiktų daugiau išankstinio balsavimo vokų, reiktų didesnes komisijas sudaryti. Jei referendumas vyks daugiau nei vieną dieną, tai reikės daugiau viešųjų resursų“, – teigė ji.
„Sumos tikrai nemažos“, – konstatavo L.Matjošaitytė, pastebėdama, kad konkretų skaičių bus galima pasakyti, kai bus nutarta dėl referendumo formos.
Jos teigimu, vienadienis referendumas yra patogesnis variantas, tačiau būtų pasiruošta ir kelių dienų balsavimui.
URM žada skatinti balsavimo aktyvumą užsienyje
Užsienio reikalų ministerija (URM) darbo grupei pateikė apytikslius skaičius. Jos atstovų teigimu, 15 papildomų balsavimo punktų užsienyje kainuotų apie 150 tūkstančių eurų.
„Atrastume tuos žmonės. Laikinai nuimtume nuo kito darbo. Kad viename punkte būtų bent po vieną žmogų. Tam reiks ir įstatymų pakeitimų, kad užsienio reikalų ministras galėtų skirti naujus žmones atstovybėse, jie būtų komandiruojami iš Vilniaus“, – teigė URM atstovas Marijus Gudynas, pasakodamas apie papildomų rinkimų punktų kontrolę.
Rinkimų komisijos, laikinieji balsavimo punktai būtų steigiami prie Lietuvos ambasadų užsienyje. URM pasisiūlė užsiimti ir balsavimo aktyvumo skatinimu užsienyje, tačiau atmetė Broniaus Matelio siūlytą idėją, kad būtent šiai ministerijai tektų visas šviečiamasis darbas.
Balsavimo aktyvumo kampanijai ministerija prašytų nuo 300 iki 500 tūkstančių eurų.
„Informacinę kampaniją Lietuvoje turėtų vykdyti visos Vyriausybės institucijos sutelktai“, – pastebėjo URM atstovas.
Finansų ministerija prašo tikslių skaičių
Darbo grupės narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad riaušių prie Seimo metu valstybė liko skolinga 250 tūkstančių litų parlamento pastatą gynusiems pareigūnams. Jo teigimu, reiktų paskaičiuoti, kiek tiksliai kainuos referendumo išlaidos, balsų pervežimas, saugojimas, kad po to valstybė vėl neliktų skoloje.
L.Matjošaitytė pripažino, kad tikslaus skaičiaus lėšų, kurių pareikalaus referendumas, nežino, tačiau „saugumo eilutė taip pat bus įtraukta“.
Agnė Širinskienė pasiūlė Seimo rengiamiems, inicijuojamiems referendumams suteikti kitokį reglamentavimą, kad būtų palengvintas jo finansavimo klausimas, tačiau VRK teisininkė paaiškino, kas taip būti negali, nes referendumą organizuoja ne visas parlamentas, o Seimo narių grupė.
„Turėtų būti ne agitacija, o kalba, kuo tas referendumas svarbus valstybės gyvenime“, – teigė VRK atstovė, pabrėždama, kad finansuoti jį gali būtent inicijuojanti Seimo narių grupė ar referendumui pritariančios partijos.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento atstovė Irena Džervienė pasakojo, kad visiems artėjančių metų rinkimams biudžetas jau yra suformuotas ir jis sieks 21 mln. eurų.
„Mes norėtume konkretesnių apskaičiavimų, aiškumo, teisinio reguliavimo, nes kitaip lėšos negali būti skiriamos“, – pabrėžė ji.
„Pagrindinis referendumo finansavimo šaltinis – biudžeto asignavimai. Nenumatytiems rinkimams mes turime vienintelį instrumentą, biudžeto įstatyme yra tokia nuostata, kad tokiems dalykams turime teisę pasiskolinti. Tokį instrumentą naudojome šiais metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovė.
Svarstoma pratęsti balsavimo laiką
A.Širinskienės siūlymu antradienį darkart svarstyta ilgesnio balsavimo referendume dėl dvigubos pilietybės galimybė. VRK vadovės teigimu, aktyvumą padidintų ilgesnis balsavimo laikas vakare, galbūt pratęsiant referendumą iki 22 val.
„Galimas svarstytinas variantas ir didinti išankstinio balsavimo dienų skaičių savivaldybėse“, – teigė L.Matjošaitytė.
Ji priminė, kad prezidento rinkimuose 2014 metais išankstiniame balsavime balsavo 24 tūkstančiai, o sekmadienį - 38 tūkstančiai rinkėjų.
„Galbūt tas išankstinio balsavimo prailginimas padėtų išvengti būtinybės rengti referendumą kelias dienas“, – svarstė ji.
„Jei man tektų rinktis, tai aš galvočiau apie balsavimo iš anksto praplėtimą“, – į Ramūno Karbauskio klausimą, kokį variantą rinktųsi pati, atsakė L.Matjošaitytė.
R.Karbauskis iškėlė idėją, kad ilgesnį išankstinį balsavimą taip pat galima būtų rengti su pertrauka. Jis retoriškai klausė, ar tokia galimybė išties prieštarautų Konstitucijai.
Darbo grupės posėdyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė dėl referendumo pasirašyti susitarimą tarp partijų.
„Būtų toks nemokamas viešinimo startas“, – svarstė V.Pranckietis.
