„Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, – paskelbė Konstitucinis Teismas.
Dvejojo dar vasarą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažįsta, kad toks teismo išaiškinimas patvirtino komisijai dar vasarą kilusias abejones dėl referendumo dėl žemės pardavimo konstitucingumo.
„Komisija svarstė tą klausimą dar vasarą, kai buvo registruojama iniciatyvinė grupė. Tada tai buvo vienas pagrindinių klausimų, kaip ta nuostata derės su kitais Konstitucijos dalykais. Tačiau tada mes Teisės departamento klausėme ir jų išvada buvo, kad problemą reikės spręsti, kai ji bus. Kad reikės numatyti derybas dėl draudimo pratęsimo“, – teigė Z.Vaigauskas.
VRK pirmininkas teigė, kad tuomet nebuvo svarstoma, kad referendumas turi iš esmės spręsti ir Lietuvos priklausymo ES klausimą, tačiau po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tokia mintis jam kyla.
„Reikės pagalvoti, ką daryti. Pasiūlysime iniciatyvinei grupei susipažinti su šiuo išaiškinimu. Konstitucinio Teismo išvada kelia labai aktualių problemų ne tik Lietuvai, kai pasiūlomi dalykai, kurie kelia stiprių abejonių dėl atitikimo Konstitucijai“, – teigė jis.
Virs išstojimu iš ES?
Z.Vaigausko teigimu, pati VRK dabar negali atšaukti referendumo iniciatyvos. Todėl jei organizatoriams pavyks sutikslinti trūkstamus parašus, klausimas dėl referendumo atšaukimo liks Seimui, kuris savo nutarimu turi paskelbti jo datą ir suformuluoti galutinius klausimus.
„VRK sprendimus jau yra priėmusi. Parašus mes tikriname. Jei jie bus juos surinkę, tai ne mūsų komisijai teks spręsti, ar referendumas gali įvykti. Mes turime savo darbą pabaigti, o toliau viskas bus Seimo valioje“, – teigė jis.
Seimas gali suformuluoti tą trūkstamą klausimą, ar išstojame iš ES. Tai būtų teoriškai paprasčiausias sprendimas, – pareiškė Z.Vaigauskas.
Jei referendumo organizavimą sustabdyti ryžtųsi pati VRK, pasak Z.Vaigausko, klausimas neabejotinai persikeltų į teismus. Tuo tarpu iniciatyvai pasiekus Seimą, kuris turės paskelbti referendumo datą ir galutinai jam suformuluoti klausimus, ginčas galėtų būti išspręstas efektyviau, mano VRK pirmininkas.
„Seimas gali suformuluoti tą trūkstamą klausimą, ar išstojame iš ES. Tai būtų teoriškai paprasčiausias sprendimas. Jei pritariame išstojimui iš ES, tada automatiškai įsigalioja ir draudimas parduoti žemę“, – pareiškė Z.Vaigauskas.
Siūlo stabdyti dabar
Tuo tarpu VRK narys konservatorius Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad referendumo organizavimą laikas stabdyti nieko nelaukiant.
„Didelė dalis komisijos sako, kad turime sustoti su tais tikrinimais, stabdyti visus darbus, nes registruota referendumo iniciatyva yra antikonstitucinė. Iš tų grąžintų parašų yra klausimų, ar visi pasirašę iš tiesų pasirašė patys. Reikės vėl samdyti rašto ekspertus. Vėl papildomos išlaidos. Tai klausimas, ar reikia leisti mokesčių mokėtojų pinigus dėl reikalo, kuris iš esmės yra pasmerktas?“ – klausė jis.
V.Benkunskas sako siūlysiąs kitą savaitę VRK posėdyje kelti klausimą dėl antikonstitucininės referendumo iniciatyvos stabdymo.
J.Panka: tauta už teismą svarbiau
Vienas iš referendumo rengėjų Julius Panka 15min.lt tikino, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl referendumo teisėtumo yra keistas. Jis tikina, kad referendumo organizatoriai tikrai nėra prieš Lietuvos narystę ES ir tokio klausimo įtraukti į referendumą nenorėtų.
„Pagrindinis šalies šeimininkas yra tauta. Jos sprendimai yra galutiniai ir aukštesni už bet kokius teismus“, – tvirtino J.Panka.
Anot jo, jei referendumas būtų sėkmingas ir būtų priimta Konstitucijos pataisa draudžianti parduoti žemę užsieniečiams, tai nereikštų, kad Lietuva turi išstoti iš ES. Referendumo rengėjas įsitikinęs, kad ES tuomet kaip tik pasiūlytų Lietuvai nuolaidų ir sėstų derėtis dėl draudimo parduoti žemę termino pratęsimo.
Pagrindinis šalies šeimininkas yra tauta. Jos sprendimai yra galutiniai ir aukštesni už bet kokius teismus, – pareiškė J.Panka.
„Jei ateis laikas permąstyti mūsų narystę ES, tai, kai ateis laikas, tada galėsime apie tai ir diskutuoti. Aš manau, kad pati ES mums pasiūlys įvairių nuolaidų, kai prieis klausimas iki tokio radikalaus kampo“, – pareiškė J.Panka.
Tuo tarpu, jei vienu iš referendumo klausimų būtų įtrauktas ir išstojimas iš ES, jo nuomone, visa referendumo idėja būtų diskredituota. Referendumo pavadinimas antikonstituciniu J.Pankos nežeidžia.
„Aš manau, kad klausimas dėl išstojimo iš ES referendume būtų užkoduota antireklama pagrindiniam referendumo klausimui. Todėl jam nepritarčiau. (…) O Konstitucinis Teismas neturi tokio populiarumo, jo sprendimai paprastam rinkėjui reiškia pakankamai nedaug“, – 15min.lt sakė jis.
Trūksta 8 tūkst. parašų
VRK yra nustačiusi, kad atitinkančių reikalavimus parašų dėl referendumo draudžiant parduoti žemę užsieniečiams yra 292 200, t.y. beveik 8 tūkst. mažiau, nei reikia norint surengti referendumą.
Tačiau jei būtų pašalinti visi neesminiais laikomi trūkumai, parašų skaičius gali pasiekti ir viršyti įstatymo reikalaujamą 300 tūkst. parašų ribą.
Lietuva nuo šių metų gegužės atveria galimybę ES piliečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę.
Toks reikalavimas buvo numatytas šalies stojimo į ES sutartyje. Tačiau mūsų šalis gavo dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigs galioti jau šiemet.
Referendumo organizatoriai siekia, kad draudimas būtų pratęstas neribotam laikui.
