Įžvelgė net mirties simbolį
Referendumas kartu su prezidento rinkimais vyks gegužės 12 dieną. Jam artėjant „Facebook“ vartotojai dalijasi biuletenio, kuris bus pateiktas balsavimui, kopija su piktais komentarais.
„Kokią katę maiše ruošia šis referendumas? – niršo viena internautė. – Jokių konkrečių klausimų, straipsnį galima po to vartyti kaip tik norisi.“
Dar viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo biuletenio kopija su klaidinančiais paaiškinimais, ką kas jame reiškia. Anot jos, po fraze „ir kitais įstatymo numatytais atvejais“ yra „pakišti viso pasaulio gyventojai“.
Kryžiukas, kuriuo reikia pažymėti norimą atsakymą, esą reiškia žmogaus mirtį. Raudonas biuletenio numeris, parašytas ant rinkimų komisijai liekančios šaknelės, neva esąs „palaidojimo numeris“, o jį nuskaičius tariamai bus nurašyti pinigai.
Taip pat stebimasi fraze „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtą įstatymą“ – neva sprendimas priimamas iš anksto.
„Čia ne Konstitucijos egzaminas“
Biuletenyje pateikta formuluote pasipiktino ir Nepriklausomybės Akto signatarė, aktorė, politinė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė.
„Tik norintis TYČIA sužlugdyti referendumą gali įrašyti biuletenyje tokią štai nesąmonę – visiškai niekam nesuprantamą formuluotę“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
Buvusi parlamentarė retoriškai klausė, „gal tiesiog balsuotojai laikomi visiškais mulkiais, kuriems ir nereikia nieko suprasti, kad jie pažymės kryžiuku bet ką, net nesuprasdami, kam pritaria, o kam ne“, arba „gal siekiama stipriai kilnių tikslų – kad visi piliečiai tučtuojau pultų studijuoti Konstituciją“.
„Kas iš jūsų supranta, kas čia turima omenyje ir kaip reikia balsuoti? – tęsė ji. – Iš ko čia reikia sužinoti, kad balsuoji už ar prieš LT pilietybės išsaugojimą, jeigu įgyji kitos šalies pilietybę?
Juk tai REFERENDUMAS, o ne Konstitucijos egzaminas, kur klausimas privalo būti suformuluotas aiškiai, vienprasmiškai ir VISIEMS suprantamai.
Įstatymas įpareigoja biuletenyje įrašyti tam tikras teisines formuluotes? Tai tas tekstas turi būti patalpintas po AIŠKIAI ir visų supratimui prieinamu suformuluotu referendumo klausimu.
Nereikia būti nei Palmyra (greičiausiai turima omeny astrologė Palmira Kelertienė – red. past.), nei Vanga, kad numatytum referendumo su tokia štai formuluote rezultatus.“
Balsavimas – dėl Konstitucijos teksto
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
„Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, – rašoma Pagrindiniame šalies įstatyme.
Rinkėjams siūloma atsisakyti cituoto sakinio, kuris šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės gavus kitos valstybės pasą.
Privalomam referendumui siūloma konkreti teisės akto formuluotė.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar pernai lapkritį patvirtino, kaip atrodys referendumo biuletenis. Jo maketas parengtas vadovaujantis Seimo nutarimu dėl paskelbti privalomojo referendumo.
Nors viešumoje būsimas balsavimas paprastumo dėlei vadinamas referendumu dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, formaliai jis rengiamas dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo.
Jei rinkėjai pritartų, šis straipsnis skambėtų taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Kaip tik dėl to siūloma apsispręsti – būtent ši formuluotė įrašyta biuletenyje. Rinkėjai, pritariantys tokiai Konstitucijos pataisai, kuri leistų žmonėms išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, turi balsuoti biuletenyje pažymėdami laukelį TAIP, nepritariantys – NE.
Jei rinkėjas biuletenyje pažymėtų abu langelius arba nepažymėtų nė vieno, balsavimo biuletenis būtų laikomas negaliojančiu.
Politikų ir ekspertų nuomonės išsiskyrė
Portalo 15min kalbinti ekspertai pripažino, kad painiavos išties esama.
„Iš pirmo žvilgsnio nelabai aišku, kas yra keičiama, ir ypač, jeigu nežinai, kaip buvo prieš tai – kokia formuluotė buvo. Kai lygini tekstus, tada jau gali suprasti“, – teigė teisės mokslų daktaras Skirmantas Bikelis.
Jo manymu, jeigu biuletenyje būtų pažymėta, kas išbraukiama iš Konstitucijos, tada būtų šiek tiek suprantamiau.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas tikina, kad pati formuluotė tarsi ir nėra labai sudėtinga, tačiau prasilenkia su komunikacija, kuri buvo vykdoma.
Susiorientuoti, kur pasisakyti už, kur pasisakyti prieš, gali būti šiek tiek iššūkis.
„Ta žinia, kuri buvo transliuota, buvo apie pilietybės išsaugojimą kartu su draugiškų valstybių pilietybėmis, o dabar tame pasirinkimo variante dėl iš dalies objektyvių priežasčių tai yra panaikinta, tad ir susiorientuoti, kai tos žinutės prasilenkia – kur pasisakyti už, kur pasisakyti prieš, gali būti šiek tiek iššūkis“, – kalbėjo jis.
Taip pat skaitykite: Seimo pirmininkė atremia kritiką dėl referendumo biuletenio formuluotės
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu įsitikinusi, kad biuletenio formuluotė turėtų būti suprantama. Esą per ankstesnį referendumą ji buvusi gerokai sudėtingesnė.
Formuluotė – dėl privalomo referendumo
Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas interneto dienraščiui „Bernardinai“ tvirtino, kad biuletenyje formuluotė negalėjo būti kitokia.
„Pirmiausia tai yra privalomasis referendumas, kuriame keičiama Konstitucija. Ir pagal Konstituciją, ir pagal Konstitucinį referendumų įstatymą aiškiai nustatyta, kad keičiant Konstituciją turi būti pateikiama žmonėms ta Konstitucijos pataisa, jos formuluotė, kaip atrodys Konstitucija ją pakeitus“, – aiškino politikas.
Jam pritarė ir referendumo darbo grupės vadovė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Mes galime pateikti savo piliečiams klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui?“, ir padaryti referendumą, bet tuomet, jei būtų atsakymas „Pritariame“, turėtume rengti antrą referendumą ir keisti Konstituciją.
Vien paklausti, ar pritariate, nepakanka, žmonės turi balsuoti už Konstitucijos 12 straipsnio galutinę formuluotę“, – portalui lrt.lt teigė ji.
Tą patį portalui 15min sakė ir buvęs VRK narys Jonas Udris: „Referendumai būna privalomi ir konsultaciniai. Jei yra konsultacinis, gali užduoti klausimą, ar jūs taip norit, ar ne.
O privalomam referendumui siūlomas konkretus teisės akto pakeitimas, konkreti teisės akto formuluotė. Referendume priėmus ta formuluotė ir įsigalioja.
Konsultacinis referendumas yra tik patariamasis. Jis lyg ir įpareigojantis, bet kaip viską realizuosi, sprendžiama paskui.“
Anot pašnekovo, pateikti referendumui tiesų klausimą dėl dvigubos pilietybės būtų slidus reikalas. Mat reikėtų sukonkretinti, kurių valstybių pilietybes būtų galima derinti su Lietuvos, ar būtų leidžiama tik dviguba, ar daugybinė.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ekspertų teigimu, tokia formuluotė biuletenyje reikalinga, nes referendumas yra privalomas – jame sprendžiama dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, o ne pačios idėjos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
