Referendumui dėl žemės pardavimo ir toliau sėkmingai skinantis kelią, politikai suprato, kad tai gali geruoju nesibaigti, nes panaikinti tokį draudimą Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą (ES).
Senkant laikui, kairieji ir dešinieji dalijasi antausiais, kad niekas neįžvelgė grėsmės ir nepasirūpino pakeisti įstatymus bei taip nuraminti dėl žemės pardavimo įsiaudrinusius žmones.
Terminas, per kurį tai turėjo būti padaryta, atidėtas dukart, draudimas nustos galioti gegužę.
Senkant laikui, kairieji ir dešinieji dalijasi antausiais, kad niekas neįžvelgė grėsmės ir nepasirūpino pakeisti įstatymus bei taip nuraminti dėl žemės pardavimo įsiaudrinusius žmones.
„Jeigu toks įstatymas būtų priimtas daug anksčiau, būtų visa tai išaiškinta visuomenei, manau, nebūtų kilusi iniciatyva organizuoti referendumus“, – prieš kelias dienas apgailestavo premjeras A.Butkevičius.
Premjeras piktinosi, kad tuo nepasirūpino praėjusią kadenciją valdžioje buvę konservatoriai.
Socialdemokratai nesiderėjo dėl tolesnio termino pratęsimo
Buvęs žemės ūkio ministras, konservatorius K.Starkevičius 15min.lt aiškino, kad tai – netiesa.
Jis priminė, kad sausį įsigaliojo konservatorių Vyriausybės parengtos pataisos, kurios uždraudė fiziniams asmenims ir bendrovėms pirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės, be to, konservatorių valdžia išsiderėjo trejų metų pereinamąjį laikotarpį.
Anot K.Starkevičiaus, pernai balandį Seimas įpareigojo Vyriausybę derėtis dėl tolesnio termino pratęsimo, tačiau A.Butkevičius, viešai pasvarstęs, kad būtų gerai terminą pratęsti dar penkeriems metams, nieko daugiau nepadarė.
„Dabar filosofuoti ir kaltinti, kad kažkas kažko nepadarė, tikrai netinka“, – pridūrė K.Starkevičius.
Jo teigimu, referendumo iniciatorius galima būtų pasveikinti su tuo, kad privertė liberalus ir socialdemokratus suprasti, jog reikia įteisinti saugiklius žemę Lietuvoje norintiems įsigyti asmenims, nes anksčiau juos tuo įtikinti esą buvo neįmanoma.
Nori uždrausti žemę parduoti bendrovėms
K.Starkevičius šiomis dienomis ketina užregistruoti pataisą, kuria bus siūloma leisti žemę pirkti tik fiziniams asmenims. Jis aiškino, kad juridiniai asmenys gali įsigyti žemę socialdemokratų dėka, nes jų Vyriausybė tokį sprendimą priėmė 2003-aisiais.
Dabar pažiūrėsiu, kaip socialdemokratai reaguos, nes bus didžiulis spaudimas iš didžiųjų grupių, kad esminė pataisa nebūtų priimta, – sakė K.Starkevičius.
„Dabar pažiūrėsiu, kaip socialdemokratai reaguos, nes bus didžiulis spaudimas iš didžiųjų grupių, kad esminė pataisa nebūtų priimta“, – sakė K.Starkevičius.
Paklaustas, kodėl tokio siūlymo neteikė, kai valdžioje buvo konservatoriai, jis aiškino, kad konservatoriai tuo metu pasirūpino draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimu.
K.Starkevičiui atrodo, kad leisti pirkti žemę užsieniečiams galima būtų nustačius metų ribą, kiek jie iki tol privalo būti pragyvenę mūsų šalyje.
„Jeigu, pavyzdžiui, koks nors vokietis ar danas Lietuvoje gyvena trejus metus, ūkininkauja, tokiu atveju – prašom“, – pridūrė jis.
B.Pauža: pasiūlymų per daug nebus
Duotas laikas, kad iki pavasario sesijos mes turėtume ant stalo patobulintą įstatymo projektą, kad žmonėms galėtumėme pasakyti, jog yra peržiūrėta ir pasirūpinta, – sakė I.Šiaulienė.
Įstatymų pataisas, kurios numatytų saugiklius, šiuo metu rengia Seimo Kaimo reikalų komiteto darbo grupė.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė 15min.lt sakė, kad šia kryptimi dirba ne tik parlamentarai, bet ir Žemės ūkio ir Finansų ministerijos.
„Duotas laikas, kad iki pavasario sesijos mes turėtume ant stalo patobulintą įstatymo projektą, kad žmonėms galėtumėme pasakyti, jog yra peržiūrėta ir pasirūpinta“, – sakė ji. Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10-ąją.
Kaip 15min.lt aiškino Seimo kaimo komiteto narys, socialdemokratas Bronius Pauža, vienas esminių klausimų – ką daryti su bendrovių, kurioms priklauso žemė, pardavimu.
„Pavyzdžiui, turi žmogus fermą ir kelis tūkstančius hektarų žemės. Jis parduoda akcijas ir kartu su jomis – žemę. Klausimas, kaip daryti tokiu atveju“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl projektus rengia tiek parlamentarai, tiek ministerijos, B.Pauža teigė čia problemos nematantis: „Per daug nebus, tegu visi ruošia, o mes komitete viską sujungsime.“
Konkrečių saugiklių, kuriuos ketinama įtraukti į pataisas, nei B.Pauža, nei I.Šiaulienė paminėti negalėjo, nes pataisų rengėjai dėl jų dar nėra sutarę.
A.Butkevičius anksčiau svarstė, kad būtų galima įstatymu įtvirtinti prievolę žemę perkančiam žmogui deklaruoti, ką su ja veiks.
Tačiau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad įstatymo projektas jau baigiamas rengti ir po dviejų savaičių jį svarstys Politinė taryba.
L.Graužinienė teigė neįsivaizduojanti, kad Seimui nustačius saugiklius dėl žemės pardavimo, būtų įmanoma atsisakyti referendumo.
VRK sprendimas – šį mėnesį
Dabar referendumo rengėjų surinkti ir patikslinti piliečių parašai bus toliau skaičiuojami, o ar jų pakanka, VRK atsakys vasarį.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), sausio pabaigoje nusprendė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, jog negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai, nėra pagrindas stabdyti referendumą.
Dabar referendumo rengėjų surinkti ir patikslinti piliečių parašai bus toliau skaičiuojami, o ar jų pakanka, VRK atsakys vasarį. Tada Seimas turės spręsti, ar skelbti referendumą. Parlamentarai turės teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis patikslintų, ar toks referendumas Lietuvoje gali vykti.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat norima numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.