Pagal savivaldybės planą, mažai vaikų turinti rusakalbės „Vingio“ vidurinės mokyklos bendruomenė turės išsikraustyti į Lazdynų vidurinę mokyklą, kurioje mokosi rusiškai ir lenkiškai kalbantys moksleiviai. Dalis reorganizuotos Lazdynų mokyklos 1–4 klasių moksleivių mokysis lopšelio-darželio „Bangelė“ patalpose.
O perpildyta lietuvių Jono Basanavičiaus mokykla bus padalinta į dvi dalis: pagrindinių klasių moksleiviai liks dabartinėje mokykloje, o vyresnių klasių mokiniai persikels į atlaisvintas Vingio vidurinės mokyklos patalpas. 5 metus reformos laukusi J.Basanavičiaus mokykla po šios pertvarkos tikisi įgyti gimnazijos statusą. Jei miesto taryba pritars, trys vidurinės mokyklos ir vienas lopšelis-darželis bus pertvarkyti iki 2010-ųjų rugsėjo.
Tačiau savivaldybės atstovai neslepia, kad iki šiol virusios mokyklų bendruomenių aistros, tarybai priėmus sprendimą, greičiausiai niekur nedings, o galbūt dar smarkiau įsiliepsnos. Tautinėms mažumoms atstovaujančios Vilniaus miesto tarybos narės Larisos Dmitrijevos įsitikinimu, siekiant sujungti dvi rusų ir lenkų mokyklas, skriaudžiami Vilniuje gyvenantys kitakalbiai.
Mato tik naudą
Vilniaus miesto valdžia bando įtikinti mokyklas, kad joms tai išeis į naudą. „Mes manome, kad sujungus dvi mokyklas, kurios šiuo metu yra pustuštės, joms tai išeis tik į naudą – mokslas pasidarys kokybiškesnis, o J.Basanavičiaus mokykloje nebereikės antrų pamainų“, – savivaldybės poziciją gynė Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.Mums sakė, kad pasikeitimų bus, tačiau kada tiksliai – nežinome, – sakė Z.Klyčiova.
Pašnekovės tvirtinimu, suformavus pilnas standartines klases mokslo kokybė ir galbūt mokytojų požiūris pasikeistų tik į gera. „Juk dabar klasės nėra pilnos, trūksta mokinių. Net pagal Vyriausybės numatytas normas mokykloje per mažai moksleivių, kad jai būtų skiriamos lėšos“, – sakė E.Tamošiūnaitė.
Jai antrino ir Vilniaus miesto tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Gricius. „Sujungus mokyklas jos finansiškai sustiprės, nes padidėjus moksleivių skaičiui padaugės ir gaunamų lėšų – moksleiviai su savimi atsineš ir mokinio krepšelį“, – aiškino A.Gricius. Jis tvirtino, kad savivaldybei mokyklų reorganizacija atsietų ne daugiau kaip 100–150 tūkst. Lt.
„Tai ne pusė milijono, kaip kai kas kalba. Dauguma reorganizacijai skirtų lėšų būtų panaudotos tų mokytojų, kurie bus atleidžiami, arba tų, kurie nenorės išeiti dirbti į kitą mokyklą, išmokoms“, – sakė A.Gricius. Anot savivaldybės atstovų, pertvarkai prieštaraujantys tėvai ir mokytojai sunkiai priima naujoves, nes yra pripratę prie stabilumo. „Matyt, tai yra psichologinė permainų baimė“, – svarstė E.Tamošiūnaitė. Pasak A.Griciaus, įvertinus visų mokyklų atstovų nuomones, daugumą sudaro palaikantieji reformą. „Manau, po reformos džiaugsis ir tie, kurie dabar spyriojasi“, – įsitikinęs A.Gricius.
Permainoms nepritaria
Tarybos narė Larisa Dmitrijeva, atstovaujanti tautinėms mažumoms, teigė, kad siekiant sujungti dvi rusų ir lenkų mokyklas skriaudžiami Vilniuje gyvenantys kitakalbiai. Jos tvirtinimu, šių mokyklų bendruomenės nėra pritarusios reorganizacijai, todėl nei mokytojai, nei mokiniai ar jų tėvai nėra patenkinti. L.Dmitrijeva siūlo tarybai atsižvelgti ir į tai, kad sujungus mokyklas, kai kuriems moksleiviams į pamokas teks važiuoti į toliau nuo namų esančią mokyklą.
 |
| Lopšelio-darželio „Bangelė“ direktorė Z.Klyčiova skeptiškai vertina planą į darželio patalpas perkelti moksleivius. |
Pertvarkos sakė nelaukianti ir Vilniaus lopšelio-darželio „Bangelė“, į kurį po reorganizacijos bus perkelta dalis Lazdynų vidurinės mokyklos mokinių, direktorė Zoja Klyčiova. „Jei pas mus tiesiog atkels moksleivius, mes tapsime darželiu-mokykla ir nebegalėsime turėti lopšelinių grupių, – sakė direktorė. – Kitas reikalas, jei mokykla nuomosis iš mūsų patalpas.“ Anot jos, nežinia, ar iki kitų metų darželyje bebus laisvų vietų. „Pradėjome gauti iš tėvų prašymų, sukurti naujas grupes, tad turėsime kur panaudoti šiuo metu laisvas patalpas“, – sakė Z.Klyčiova.
Anot pašnekovės, jei mokyklos norėtų klasių, jos pačios turėtų jas ir susiremontuoti. „Štai šią vasarą remontuojame kelias grupes iš savo surinktų lėšų. Jas gavome iš tėvų, kurie pervedė du procentus nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – pasakojo Z.Klyčiova. Direktorė prisipažino, jog ji iki šiol nežino, kada tiksliai numatytos permainos. „Mums sakė, kad pasikeitimų bus, tačiau kada tiksliai – nežinome“, – sakė Z.Klyčiova.
Pavargo laukti
Permainų laukia tik J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos bendruomenė. „Jau penkerius metus laukiame miesto tarybos sprendimo. Nors mūsų optimizmas po truputį blėsta, viltis miršta paskutinė“, – sakė mokyklos direktorė Fausta Gulbinienė. Direktorės teigimu, mokykla yra pažangi ir nori siekti gimnazijos statuso, tačiau ne ji nurodo ir ne ji prašo tarybos, į kurią mokyklą dalį moksleivių savivaldybė turėtų perkelti.
„Mes niekada nesakėme, kad mums reikia būtent „Vingio“ ar kurios nors kitos mokyklos“, – sakė F.Gulbinienė. Direktorė įvardijo kliūtis, trukdančias mokyklai tapti gimnazija: dėl per didelio moksleivių skaičiaus mokiniai J.Basanavičiaus mokykloje turi dalintis į dvi pamainas, taip pat neįmanoma užtikrinti plataus pasirenkamųjų dalykų skaičiaus. Negana to, iškyla sunkumų ir sporto salėje, valgykloje, kurios nuolat yra apkrautos.
Moksleivių statistika
2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje mokėsi 1369 mokiniai (57 klasių komplektai), nors ji pritaikyta 866 mokiniams. Mokykla dirbo dviem pamainomis.
Vilniaus Lazdynų vidurinėje mokykloje tuo pat metu mokėsi 542 moksleiviai (29 klasių komplektai): iš jų 310 rusų, 232 lenkų. Mokykla pritaikyta 820 mokinių.
Vilniaus „Vingio“ vidurinėje mokykloje mokėsi 320 moksleivių (21 klasių komplektas): iš jų jaunimo pamaininėse ir suaugusiųjų klasėse – 68 mokiniai (3 klasių komplektai). Mokykla pritaikyta 644 mokiniams.
