Kelininkams susirūpinimą kelia Susisiekimo ministerijos ketinimai valstybinių kelių priežiūros įmonių funkcijas perduoti privačiam partneriui. Ministerija ramina, esą reforma vyks „minkštai“, pranešė LTV „Panorama“.
Kelius prižiūrinčios regioninės kelių įmonės kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę ir premjerą, prašydamos pagalbos sprendžiant, ar tikrai reikalinga karštligiška valstybės kelių priežiūros reforma. Kelininkai baiminasi, kad įgyvendinus numatomą pertvarką – valstybės nuosavybėje palikti tik pačius kelius, o 11-os valstybinių įmonių funkcijas, techniką, žmones su garantuotais maždaug 220 milijonų litų kasmetiniais užsakymais perduoti į privačias rankas, bus tik išderinta dabar gerai veikianti sistema.
Kelininkai baiminasi, kad įgyvendinus numatomą pertvarką – valstybės nuosavybėje palikti tik pačius kelius, o 11-os valstybinių įmonių funkcijas, techniką, žmones su garantuotais maždaug 220 milijonų litų kasmetiniais užsakymais perduoti į privačias rankas, bus tik išderinta dabar gerai veikianti sistema.
„Aš jaučiu, kad atėjęs kapitalistas ar privatus asmuo, jis norės gauti pirmiausia pelno. Jis paimtų savo žinion visas kelių priežiūros įmones neįdėdamas nė vieno cento, o pelno norėtų gaut. Man neaišku, už ką tada tam privačiam žmogui dar net atlyginimą reikėtų mokėt, kurs nieko neįdėjęs ateina, pasiima paruoštą, sutvarkytą gerai egzistuojantį ūkį“, – sakė „Vilniaus regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas Antanas Pletas.
Susisiekimo ministerija tikina, kad karštligiškų žingsnių nebus. Esą viskas bus derinama ir su pačiais kelininkais, bus išnagrinėti visi už ir prieš. Tuo labiau, kad galutinį sprendimą turės priimti Seimas.
„Tai nereiškia, kad tuoj pat bus pradėtas darbas ir tuoj pat bus atimta kažkas ir panašiai. Tuo keliu judėjimas, kuriuo mes dabar turime įgaliojimą judėti įpareigoti Vyriausybės, jis bus daromas tikrai, sakyčiau, minkštai – derinant, analizuojant, ginčijantis ir randant geriausią variantą“, – sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas. Neskubėti kol kas žada ir premjeras.
„Manau, ieškosim pačių efektyviausių variantų, kad tikrai mokesčių mokėtojų pinigai, kurie yra skiriami kelių priežiūrai būtų panaudojami pačiu efektyviausiu būdu ir būtų gaunamos geriausios paslaugos“, – sakė Andrius Kubilius.
Susisiekimo ministerija sako dar nežinanti, ar visą valstybės kelių priežiūrą perduotų į vienas rankas, ar skelbtų konkursus atskiruose regionuose, kad atsirastų tarpusavio konkurencija. Visą pertvarkos mechanizmą žadama parengti iki rugsėjo pradžios, o užsitęsti ji gali ir dvejus – trejus metus. Atlikus reformą tikimasi kasmet sutaupyti apie 100 milijonų litų. Tai trečdalis visų kelių priežiūrai skiriamų pinigų.
