Kaip premjerą informavo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė, be pradelstų skolų gyvena tik Palangos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės.
Klaipėdos miesto savivaldybėje situacija kiek kitokia: čia kreditoriniai įsiskolinimai, susumavus trečiąjį šių metų ketvirtį, siekė 881 tūkst. Lt. Palyginus su šių metų sausio 1 d. jie sumažėjo beveik perpus. Didžiausia skola susidarė dėl neišmokėtų socialinių išmokų: kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Priežastis – pernelyg mažos dotacijos 2010 metams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Neringos savivaldybės skolos kupra siekia 900 tūkst. Lt. ir susidarė laiku neatsiskaičius už statybos darbus bei suteiktas paslaugas viešajame ūkyje. Vyriausybės atstovė įpareigojo savivaldybę neprisiimti įsipareigojimų ir nesudaryti sutarčių darbams ir paslaugoms atlikti, kol nėra patvirtintas jų finansavimo šaltinis.
Kretingos rajono savivaldybės kreditorinio įsiskolinimo našta siekia 597 tūkst. Lt. jos pagrindą sudaro skolos už šildymą. Vienas iš Vyriausybės siūlymų – visose biudžetinėse įstaigose automatizuoti šilumos mazgais, nakties metu ir nedarbo dienomis mažinti šilumos naudojimą, mokinių atostogų metu taip pat mažinti iki minimumo arba visai išjungti.
Nuo metų pradžios išaugusią Skuodo rajono savivaldybės skolą – 107 tūkst. Lt. – sudaro įsiskolinimai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šioje savivaldybėje labiausiai stringa vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkimą.
Tokios pačios bėdos kamuoja ir Šilutės rajono savivaldybę. Ten įsiskolinimai didžiausi ir siekia 1,74 mln. Lt. Savivaldybė jau paskelbė konkursą 6 mln. Lt paskolai gauti, dalis jos bus skirta ir skoloms padengti. Įsiskolinimams sumažinti vietos seniūnai įpareigoti priminti rinkliavos mokėtojams apie jų skolas už atliekų surinkimą ir tvarkymą.