Situacijai dėl COVID-19 pandemijos šalyje vėl darantis įtemptai, specialistai įspėja kaip įmanoma labiau vengti socialinio kontakto. Ieškant galimybių apsisaugoti nuo užkrato patariama kuo daugiau reikalų tvarkytis nuotoliniu būdu. Vienas iš patogių ir saugių sprendimų yra elektroninis receptas, kurį gauti galima neapsilankius pas gydytoją, o jį panaudoti ir vaistų įsigyti galima įgalioti artimą ar pažįstamą žmogų.
Registrų centro tvarkomos e.sveikatos sistemos duomenys rodo, kad e.recepto galimybėmis sėkmingai ir sklandžiai naudojasi tiek juos išrašantys gydytojai, tiek ir vaistinėse juos naudojantys pacientai ar jų įgalioti asmenys.
„Per pastarąjį mėnesį, kai po lietaus sukeltų padarinių buvo atkurta e.sveikatos sistemos veikla, visoje šalyje gydymo įstaigos išrašė apie 1,5 mln. e.receptų. Šalies vaistinėse, turėdami e.receptus, gyventojai vaistų ar kitų medicinos pagalbos priemonių įsigijo beveik 1 mln. kartų. Šie skaičiai įrodo, kad e.sveikatos sistema veikia sklandžiai, o gydymo įstaigos ir gyventojai sėkmingai naudojasi jos privalumais ir galimybėmis“, – sako Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Jo teigimu, e.receptas taip pat padeda išvengti nebūtino vizito pas gydytoją – pacientai e.receptą gali gauti neišėję iš namų, o tiesiog telefonu susisiekę su savo šeimos gydytoju. O prisijungę prie savo paskyros e.sveikatos portale, pacientai gali įgalioti savo šeimos narį ar kitą artimą asmenį, kad šis už juos vaistinėje atsiimtų vaistus.
Per visą šią vasarą pacientai su e.receptais vaistinėse jiems reikalingų vaistų įsigijo daugiau kaip 2,5 mln. kartų. Daugiausiai vaistų su e.receptais pacientai įsigyja „Eurovaistinėje“, „Camelia“ vaistinėse ir „Gintarinėje vaistinėje“.
Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, 98 proc. visų aptarnaujamų receptų sudaro elektroniniai receptai. Klientams vaistinėse nekyla nesusipratimų, kaip jais naudotis, tuo tarpu vaistininkai vis rečiau gauna popierinius receptus.
Jei visi šie dokumentai būtų popieriniai, dažniausiai naudojant A5 formato lapus, jiems reikalingo popieriaus gamybai būtų prireikę beveik 350 medžių.
„Pastebime, kad vis daugiau receptų išrašoma ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui ir tuo pačiu gerokai mažėja receptų, kurie galioja vos vieną mėnesį. Tai reiškia, kad gyventojai dėl receptinių vaistų gali užsukti rečiau. Ir nors klientų skaičiaus mažėjimo „Eurovaistinėje“ nejaučiame, lėtinėmis ligomis sergantys klientai džiaugiasi galimybe namuose turėti vaistų tiek, kad pakaktų keletui mėnesių“, – sako L.Bielskė.
Ji teigia, kad nors vaistus gali atsiimti ir ne pats sergantysis, vis dar dažniausiai į vaistines užsuka žmonės, kuriems vaistai ir yra skirti. Daugelis jų taip dar kartą pasikonsultuoja su vaistininku, aptaria gydymo eigą, pasiteirauja, kaip stiprinti organizmą keičiantis sezonams.
Galimybė elektroniniu būdu išrašyti receptus atsirado 2015-ųjų pabaigoje, tačiau gydymo įstaigos aktyviau naudotis šia galimybe pradėjo tik 2016 m. pabaigoje. Per visus šiuos metus sistemoje pasirašyta apie 30 mln. elektroninių medicinos dokumentų – kiekvieną dieną gydymo įstaigos išrašo vidutiniškai po 60 tūkst. elektroninių receptų. Iki šiol rekordinis pagal išrašytų e.receptų kiekį mėnuo yra šių metų kovas, kuomet buvo išrašyta beveik 1,4 mln. e.receptų.
Liepos pabaigoje dėl lietaus sukelto incidento buvo sutrikusi e.sveikatos sistema, jos veikla pilna apimtimi atkurta po savaitės. Nuo to laiko sistema veikia sklandžiai ir be didesnių trikdžių.