Registratorė siuntinėjo iš poliklinikos į greitąją, greitoji – atgal
Kadangi abu sutuoktiniai registruoti Vilniaus Centro poliklinikoje, joje buvo prižiūrimas moters nėštumas ir yra likę visi reikalingi dokumentai, pirmiausiai jie paskambino šeimos gydytojai, kuri paaiškino, kad dėl vaiko gimimo pažymėjimo reikia kreiptis į ką tik gimusio vaiko gydytoją bei motinos ginekologą ir tuomet pristatyti dokumentus konsultacinei komisijai. Paradoksas, tačiau vaikui negali būti priskirta jokia gydytoja, kol jis neregistruotas ir neturi asmens kodo.
Tuomet jie paskambino Centro poliklinikos skambučių centro telefonu, tačiau registratorė nurodė, kad jie turėtų skambinti greitajai pagalbai.
„Pagalvojome – kažkokia nesąmonė. Kodėl turėtume skambinti greitajai? Todėl dar kartą paskambinome šeimos gydytojai. Pastaroji patarė vėl skambinti į skambučių centrą ir paprašyti, kad kūdikio apžiūrėti atvyktų budinti gydytoja. Taigi vėl paskambinome. Šįkart registratorė informavo, kad pirmadieniui (veiksmas vyko penktadienį) ji galėtų užregistruoti, kad aplankytų budintis gydytojas, bet jai neleidžianti vedėja, nes pagal ministro įsakymą tokiu atveju reikia skambinti greitajai pagalbai.
Operatorė paklausė, kas yra ligonis, tačiau atsakiau, kad visi esame sveiki. Tuomet išgirdome atsakymą, kad greitoji važiuoja tik tuo atveju, jei vaikas ar motina jaučiasi blogai.
Taip ir padarėme. Operatorė paklausė, kas yra ligonis, tačiau atsakiau, kad visi esame sveiki. Tuomet išgirdome atsakymą, kad greitoji važiuoja tik tuo atveju, jei vaikas ar motina jaučiasi blogai, kitu atveju vaiko gimimo pažymėjimo procedūra yra motinos poliklinikos atsakomybė“, – pasakojo Justas Rožėnas.
Galiausiai pirmadienį šeimai pavyko užregistruoti budinčios gydytojos kvietimą į namus, kuri, apžiūrėjusi kūdikį, pasakė, kad norint gauti vaiko gimimo dokumentą, reikia nuvykti į Santaros klinikas neonatologo, okulisto ir kardiologo apžiūrai. Kitaip tariant, vaiką turi apžiūrėti specialistai, kurie paprastai apžiūri naujagimį jam gimus ligoninėje. Tai reiškė, kad su vos kelių parų dukrele jiems teks į polikliniką važiuoti tris kartus, kadangi nepavyko į konsultacijas užsirašyti tą pačią dieną.
„Laimė, neonatologė mus išsiuntė pas specialistus tą pačią dieną: visi ieško, prie ko prisikabinti, tarsi visi norėtų, kad namuose gimusiam kūdikiui būtų kažkas atsitikę. Tačiau jis buvo sveikas“, – sakė pašnekovas.
Vyras buvo moralizuojamas, kad jam nerūpi žmonos sveikata
Kai šeima susitvarkė su kūdikio apžiūromis, beliko sutvarkyti moters dokumentus. Šis etapas taip pat nepraėjo be nemalonių kuriozų.
„Mano žmona, kaip ir reikalavo poliklinika, nuėjo pas ginekologę. Ši apžiūra būtina, kadangi dokumentuose turi būti užfiksuota, kad moteris tikrai pagimdė. Nors poliklinika turi visą žmonos nėštumo istoriją, to, pasirodo, nepakanka. Taigi buvo padaryta echoskopija, patikrintos krūtys. Sėstis ant ginekologinės kėdės, kad būtų apžiūrėtas gimdos kaklelis, mano žmona dėl suprantamų priežasčių atsisakė. Juk ką tik įvyko gimdymas, gimdymo takai dar skausmingi ir nesinori juos dirginti be reikalo. Juolab kad ir taip užfiksuoti aiškūs pogimdyviniai simptomai – pienas iš krūtų, gimdos susitraukimas.
Aš su visais tais dokumentais atvykau į Centro poliklinikos administraciją ir išgirdau, kad viskas būtų gerai, bet nėra pilnos ginekologo apžiūros. Bandžiau prieštarauti, kad juk ir taip iš esamų dokumentų aišku, kad žmona pagimdė, kodėl dėl vaiko gimimo registracijos dokumento ji turi kęsti nemalonią procedūrą? Tačiau direktoriaus pavaduotoja buvo nepalenkiama – tokia tvarka, būtina pilna ginekologinė apžiūra. Dar daugiau, buvau moralizuojamas, kad man nerūpi žmonos sveikata. Ji man rūpi, bet tai tik mano žmonos ir mano reikalas, o šiuo atveju ėjo kalba apie vaiko gimimo registravimą“, – toliau pasakojo J.Rožėnas.
Pasidavė spaudimui, nes pavargo blaškytis su kelių parų kūdikiu
Beje, poliklinikos atstovės minimame sveikatos apsaugos ministro įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, kokios konkrečios procedūros turi būti atliktos moteriai per ginekologo apžvalgą. Svarbiausia, kad ši apžiūra patvirtintų gimdymo faktą.
Tačiau šeima suprato, kad kuo ilgiau bandys ginti savo teises, tuo ilgiau po polikliniką teks blaškytis su keturių dienų kūdikiu, todėl sutiko su reikalavimu.
„Buvome labai stipriai spaudžiami, kad be šios apžiūros negausime vaiko gimimo dokumento, todėl sutikome. Tai buvo skausminga procedūra, nes dirbtinai atveriama vieta, kuri turi trauktis. Aišku, dar daugiau kraujo, dar daugiau skausmo, nekalbant jau apie psichologinį aspektą.
Be to, tuo metu, kai ji buvo apžiūrima, į kabinetą be jokio susitarimo įėjo ginekologijos skyriaus vedėja, nes visiems gi smalsu pamatyti, kaip atrodo moteris, gimdžiusi namuose. Jos tarpusavyje aptarinėjo intymias pacientės būklės detales. Galite įsivaizduoti, kaip tuo metu jautėsi mano žmona“, – teigė pašnekovas.
Valstybei įdomu, kaip atrodo namuose gimdžiusios moters tarpkojis?
Vyras į polikliniką bei Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) kreipėsi su dviem skundais dėl šios situacijos. Viename jų prašoma paaiškinti, kuo remiantis buvo reikalauja skausmingos pacientės apžiūros dėl vaiko gimimo registracijos, kai sveikatos apsaugos ministro įsakyme nenurodoma, kad ji turėjo būti atlikta. Antras skundas susijęs su klaidinančia poliklinikos skambučių centro informacija, kai kūdikio tėvai buvo siuntinėjami iš vienos įstaigos į kitą.
Viskas ima priklausyti nuo asmenybių bei geranoriškumo, o taip neturėtų būti medicinos srityje: jei pataikysi ant geranoriško žmogaus, bus vienaip, ant negeranoriško – kitaip.
„Manau, šiuo atveju svarbūs du dalykai. Pirmiausiai akivaizdus sisteminis nežinojimas. Kadangi nėra aiškiai reglamentuotos tvarkos, viskas priklauso tik nuo asmenybių. Tačiau norėtųsi išvengti klaidinimo ir, gal drąsiai pasakysiu, psichologinio teroro, nes šeima po gimdymo yra psichologiškai labai pažeidžiama, turi mažiau jėgų, kantrybės ir natūraliai nori ramybės.
Tuo tarpu medikai, su visa pagarba, tai jaučia ir daro spaudimą, nes stengiasi įsprausti šeimą į savo įsivaizduojamą sistemą. Ir čia viskas ima priklausyti nuo asmenybių bei geranoriškumo, o taip neturėtų būti medicinos srityje: jei pataikysi ant geranoriško žmogaus, bus vienaip, ant negeranoriško – kitaip“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, visoje šioje situacijoje šeima susidūrė su medikų nuostata, kad jie eina prieš srovę. Esą ką jie čia sugalvojo – jeigu būtų gimdę normaliai, ligoninėje, neturėtų tokių problemų.
„Toks įspūdis, kad valstybė labai nori pažiūrėti, kaip atrodo tarpkojis moters, gimdžiusios namuose. Tarsi jis atrodytų kažkaip kitaip nei tos, kuri gimdė ligoninėje“, – įsitikinęs J.Rožėnas.
Poliklinika: laikomės tokios tvarkos, kokia yra
Vilniaus Centro poliklinikos Vidaus medicinos audito vadovė Vitalija Gelžinytė teigė, kad pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja vaiko gimimo pažymėjimo išdavimą, yra Vyriausybės nutarimas, kuris labai aiškiai nurodo aplinkybes, kada gali būti išduotas vaiko gimimo pažymėjimas.
Pasak minėto teisės akto, jeigu vaikas gimė ne sveikatos priežiūros įstaigoje, bet vaiko ir motinos būklė per pirmas dvi valandas patikrinama ligoninėje, pažymėjimą išduoda ta įstaiga, kurioje ir buvo patikrinta jų sveikata. Vėliau pažymėjimą turi išduoti įstaiga, į kurią kreipėsi tėvai.
Gavus raštišką motinos arba tėvo prašymą, yra sudaroma komisija, kuri, patikrinusi vaiko ir/ar moters sveikatą, medicininiuose dokumentuose turi padaryti motyvuotą išvadą, kad moteris ir yra vaiko motina. Tokia išvada padaroma įvertinus motinos sveikatos būklę, buvusius nėštumo, gimdymo, pogimdinius požymius.
Išvada, kad moteris yra vaiko motina, negali būti priimta, jeigu komisija nenustato šios moters buvusio nėštumo, gimdymo ir pogimdinių požymių. Būtent todėl svarbu, kad moteris būtų apžiūrėta.
„Išvada, kad moteris yra vaiko motina, negali būti priimta, jeigu komisija nenustato šios moters buvusio nėštumo, gimdymo ir pogimdinių požymių. Būtent todėl svarbu, kad moteris būtų apžiūrėta. Kaip tai padaryti, tiksliai neaprašyta, tačiau aš manau, kad gydytojai puikiai žino, kas yra pogimdiniai požymiai ir kaip juos reikia įvertinti. Bet kokius teisės aktus visada galima tobulinti, išplėsti, aiškiau aprašyti, bet šiai dienai turime tokį Vyriausybės nutarimą, koks jis yra, o sveikatos priežiūros įstaigos nėra suinteresuotos nukrypti nuo esamos tvarkos, kuri joms privaloma.
Įstaigoms taikomi labai griežti licencijavimo reikalavimai, todėl nenorime pažeisti nė vien teisės akto, norime dirbti pagal tvarką, kuri nustatyta, bet kartais reglamentavimas iš tiesų yra painus, tenka aiškintis teisės aktus sistemiškai ir tuomet iš tiesų susiduria su dviprasmiškomis situacijomis ir klausimais. Galbūt teisės aktų rengėjams reikėtų palikti mažiau pasirinkimų „ir/ar“, kurie palieka erdvės interpretacijai ir būna neaišku, kuri pusė teisi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, mano manymu, tvarka aprašyta gana išsamiai“, – svarstė V.Gelžinytė.
SAM: medikai, siekdami apžiūrėti moterį, vykdė savo pareigas
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė taip pat pažymėjo, kad vaiko sveikata yra prioritetas ir ja pasirūpinti yra būtina, todėl pirmosiomis dienomis vaiką reikia apžiūrėti, įvertinti jo sveikatą, kad būtų galima išvengti didelių sveikatos problemų ateityje.
Lygiai taip pat reikia pasirūpinti ir mamos sveikata. Net jeigu pačiai pacientei atrodo, kad jos sveikatos būklė gera, būtina, kad ją visavertiškai apžiūrėtų medikas, ir būtų galima įsitikinti, kad tikrai nėra jokių komplikacijų, kurios galėtų būti grėsmė mamos gyvybei.
„Pogimdyviniame laikotarpyje, ypač jeigu moteris gimdė neprižiūrima asmens sveikatos priežiūros specialisto, siekiant išvengti tolesnių komplikacijų moters sveikatai, yra būtina pilna ginekologinė apžiūra: ultragarsiniu gimdos tyrimu įvertinant gimdos būklę, galimas kraujavimo priežastis, pvz., placentos likučius po gimdymo, ir objektyviai apžiūrint gimdymo takus (gimdos kaklelį, makštį, tarpvietę) dėl galimų plyšimų, kurie turėtų būti nedelsiant susiūti, ar kitų galimų komplikacijų.
Panašu, šiuo konkrečiu atveju medikai, siekdami visapusiškai apžiūrėti moterį, tiesiog vykdė savo pareigas, kurias apibrėžia gydytojo akušerio ginekologo medicinos norma ir kiti teisės aktai bei gydymo įstaigos, kurioje dirba specialistas, vidaus dokumentai“, – teigė viceministrė.
Pasak jos, taip pat egzistuoja rekomendacijos, kad naujagimis turėtų būti apžiūrėtas sveikatos priežiūros specialisto per pirmąsias 24 val. nuo gimimo, siekiant kad laiku būtų pastebėta patologija ar bet kokie nukrypimai nuo normos.
Gydymo įstaigoje gimusiam naujagimiui per pirmąsias paras yra atliekami visuotiniai naujagimių tikrinimai dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, naujagimių klausos ir regos patikros, taip pat visi išnešioti naujagimiai tikrinami dėl kritinių įgimtų širdies ydų. Tad vaikas, gimęs ne gydymo įstaigoje taip pat turi būti apžiūrėtas.
Vaginalinės apžiūros reikalavimas – smurtas prieš moterį?
Tuo tarpu Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė Elena Kosaitė-Čypienė, dalyvaujanti SAM suburtoje darbo grupėje, svarstančioje gimdymo namuose reglamentavimo klausimus, mano, kad šiuo atveju tiesiog pritrūko poliklinikos geranoriškumo.
„Teisės aktuose nurodyta, kad turi būti nustatyti pogimdiniai požymiai, tačiau niekur neparašyta, kad būtinai turi būti atlikta vaginalinė apžiūra. Echoskopinės apžiūros šiuo atveju turėtų pakakti, juolab kad moters nėštumas buvo stebimas būtent šioje poliklinikoje. Taigi tiesiog pritrūko poliklinikos geranoriškumo, tačiau ir poliklinikos negalime kaltinti, nes specialistai tiesiog nėra informuoti, kaip elgtis.
Jeigu moteris nenori būti apžiūrėta, ji gali turėti savo motyvų. Poliklinika neregistruotų kūdikio vien tik dėl to, kad moteris turi baimę?
Todėl suburtos darbo grupės tikslas ir yra sukurti sistemą, pagal kurią būtų informuoti visi specialistai, kurie ateityje susidurs su gimdymais namuose. Dabar būna tokių kuriozinių situacijų, kad medikai namuose pagimdžiusiems žmonėms iškviečia policiją. Iš nežinojimo jie imasi daugiau atsargumo priemonių negu reikia“, – tikino pašnekovė.
Pasak jos, primygtinį poliklinikos reikalavimą atlikti vaginalinę apžiūrą, galima vertinti kaip smurtą prieš moterį, kadangi tai nėra vienintelis požymis, kuris patvirtintų įvykusį gimdymą. Deja, Lietuvoje sąvoka „informuotas pasirinkimas“, taip paplitusi išsivysčiusiose pasaulio šalyse, dar tik skinasi kelią.
„Žmonės turi teisę atsisakyti tam tikrų procedūrų. Jeigu moteris nenori būti apžiūrėta, ji gali turėti savo motyvų. Pavyzdžiui, moteris, kuri patyrusi lytinę prievartą, gali nė už ką to nenorėti. Poliklinika tuomet neregistruotų kūdikio vien tik dėl to, kad moteris turi baimę? Visi šie nesusipratimai kyla todėl, kad gimdymas namuose iki šiol nėra reglamentuotas. Realiai jis vyksta, bet valstybės požiūriu jo tarsi nėra, todėl žmonės, kurie su tuo susiduria (medikai, greitosios pagalbos medikai, net policija), nelabai žino, kaip elgtis, nes teoriškai teisės aktai tarsi yra, bet jais sunku vadovautis“, – teigė ji.
Gimdyti namuose normalu, nenormalu – ligoninėje
„Todėl reglamentavimas šioje srityje būtinas. Jis turėtų būti toks, kad nei vienai grandžiai nekiltų klausimų, ką daryti.Taip pat reikia kuo daugiau kalbėti apie tai, kad normalu gimdyti namuose. Tai nėra viduramžiai, atvirkščiai, tai 21-as amžius. Gimdymus namuose ragina reglamentuoti tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek tarptautinė akušerių konfederacija.
Gimdo moteris – ne akušerė ir ginekologė, todėl moteriai turi būti sudaryta saugi aplinka, kurioje ji gerai jaustųsi. Reikia suprasti, kad gimdymas namuose yra norma. Ligoninės reikia tik tuo atveju, jeigu reikia papildomo saugumo dėl galimos rizikos. Antraip tai tik valstybės lėšų švaistymas“, – teigė E. Kosaitė-Čypienė.
Pašnekovė sutiko, kad gimdymas namuose gali bet kada komplikuotis, bet tai, pasak jos, taip pat normalu. Tokiu atveju turi būti užtikrinta kuo geresnė komunikacija tarp akušerės, kuri padeda moteriai, ir ligoninės, į kurią moteris bus pervežama. Viskas turi būti taip sutvarkyta, kad akušerė žinotų, į kokią ligoninę skambinti, ligoninė jau iškart pradėtų ruošti operacinę, jeigu jos reikia.
„Turi būti kitoks požiūris, pagarba šeimai ir jos pasirinkimui, užuot priekaištavus, tyčiojantis ar šaipantis“, – įsitikinusi gimdymų namuose šalininkė.
