Nutarimo projekte numatyta iki sausio 15 dienos visame pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą nuo pasienio ruožo, t.y. iš viso dešimties kilometrų ruože, įvesti nepaprastąją padėtį.
Taip pat tokia padėtis būtų įvedama ir užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose.
Vyriausybės teikime buvo siūlyta pasienyje su Baltarusija nepaprastąją padėtį pratęsti, o pasienyje su Lenkija – tokią padėtį įvesti.
Sako, kad nepaprastoji padėtis prie Lenkijos nebūtina
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Lenkija nėra būtina, todėl nuspręsta apsiriboti tokį režimą pratęsiant pasienyje su Baltarusija, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.
Parlamento vadovė patvirtino, jog nutarimo projekto korekcijos suderintos su pirminį siūlymą pateikusia Vyriausybe. Vyriausybės teikime buvo siūlyta pasienyje su Baltarusija nepaprastąją padėtį pratęsti iki sausio 15 dienos, o pasienyje su Lenkija – tokią padėtį įvesti.
„Be abejo, (su Vyriausybe) derinta, šie klausimai nuolat derinami. Manau, tai yra pakankamai geras kompromisinis sprendimas, juo labiau, kad kai kurių ribojimų, kurie buvo pirmame projekte, neliko, yra kai kurių sugriežtinimų, kur jų reikia. Tai yra subalansuotas tekstas ir viliuosi, kad šiandien Seimo nariai pritars“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Prieštaravo kai kurie parlamentarai
Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė, kad siūlymo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija atsisakyta, nes tam prieštaravo dalis Seimo narių, o tokiam sprendimui norima kuo didesnio konsensuso.
„Po Vyriausybės neformalių dialogų su parlamentu, norisi šiam sprendimui kuo didesnio sutelktumo, opozicijos palaikymo, iš visų frakcijų. Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų“, – BNS sakė P.Saudargas.
Anot jo, dalis parlamentarų nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija prieštaravo, kėlė klausimus, tad „nuspręsta likti su padėtimi, kuri yra“.
Prieštarą, kad nepaprastoji padėtis būtų įvesta prie Lenkijos, reiškė opozicijoje veikiantys „valstiečiai“.
„Mes tą poziciją rodėm iš anksto, kad jeigu bus paliktas siūlymas nepaprastąją padėtį išplėsti Lenkijos pasienio teritorijoje, mes iš karto pareiškėm, kad tokiam siūlymui nepritarsimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį komentavo Seimo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Mes nesuprantam, kodėl prie vidinės sienos reikėjo išplėsti nepaprastąją padėtį. Argumentų jokių“, – sakė jis.
Tiesa, jo manymu, nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija reikia pratęsti, kad būtų įmanoma vykdyti migrantų apgręžimą.
Mes nesuprantam, kodėl prie vidinės sienos reikėjo išplėsti nepaprastąją padėtį.
Problemos išlieka
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, jog ir pratęsus nepaprastąją padėtį pasienyje, problemų išlieka.
„Nepaprastosios padėties nutarimas yra analogiškam tam, koks buvo įvestas prieš mėnesį, o aktualios problemos išlieka tokios pačios: kad būtų užtikrintas nevyriausybinių organizacijų darbas, kad galėtų pasienyje, nepaprastosios padėties teritorijoje dirbti žurnalistai ir kad būtų galima efektyviai teikti humanitarinę pagalbą tais atvejais, kada ji reikalinga“, – vardijo jis.
Vertinti tai, kad iš nutarimo projekto buvo išbraukta Lenkija, pasak politiko, turėtų tarnybos.
Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.
Būtų leidžiama „proporcinga fizinę prievarta“
Nutarimu buvo siūlyta palikti iki šiol buvusius ribojimus patekti asmenims į minėtą dešimties kilometrų zoną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, išskyrus kai kurias išimtis, rengti čia susirinkimus. Tačiau toks draudimas būtų negaliojęs pasienyje su Lenkija.
Taip pat siekiama praplėsti ir nepaprastųjų priemonių naudojimą – atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei – ir „proporcingą fizinę prievartą“.
Papildomai numatoma, kad šiuos veiksmus būtų galima taikyti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t.y., pasienio kontrolės punktuose.
Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.
VRM siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.
Nepaprastoji padėtis pasienyje buvo įvesta lapkričio 10 dieną.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
