Tą patvirtino daugelio aklųjų ir silpnaregių vardu kalbantis kaunietis Saulius. Kadangi jis dirba regos negalią turinčių asmenų centre, nusiskundimų girdėjo ne vieną.
Kauno klinikų Akių ligų klinika skirta regėjimo problemų turintiems žmonėms, bet jiems yra visiškai nepritaikyta.
„Kauno klinikų Akių ligų klinika skirta regėjimo problemų turintiems žmonėms, bet jiems yra visiškai nepritaikyta. Takai nesužymėti, kontrastinių linijų prie gydytojų kabinetų nėra, laiptai – be apsaugų, pirmas ir paskutinis nenudažytas kontrastine, pvz., geltona, spalva, daug stiklinių durų, kurių nepamato net ir garbingo amžiaus pakankamai gerai dar matantys pacientai, WC ir dušų ženkliukai itin maži, o kabinetų numeriai užrašyti blankia spalva. Pabandyk surasti lifto mygtuką – iššūkis“, – problemas dėstė I neįgalumo grupę turintis ir tik žmonių kontūrus matantis Saulius.
Jam pačiam klinikose tenka lankytis itin dažnai. Pastaruosius septynerius metus – kartą per mėnesį ar du. Pasitaiko, kad minti gydymo įstaigos slenkstį tenka ir tris kartus per savaitę.
Sauliaus teigimu, daugelis naujai statomų pastatų ar tiesiamų gatvių ir šaligatvių jau yra pritaikyti regėjimo negalią turintiems asmenims. Šviesoforai turi garsinius signalus, šaligatvio kraštas – iškilimus, o kai kur prie liftų netgi galima užčiuopti brailio rašmenis.
„Kad palengvinti mums gyvenimą, pinigų daug nereikia. Nereikia juk robotų, kurie vedžiotų. Neturi lėšų, tai spręsk viską paprastomis priemonėmis. Perdažyk tuos kabinetų durų skaičius kita spalva, atspausdink kokiu 30 šriftu užrašus ir užklijuok su lipnia juosta paprastą lapą. O dabar...
Kabo virš durų sidabrinės spalvos lentelė su panašios spalvos įrašu – neįskaitoma. Kauno akių ligų klinikoje nieko nėra. Tik geri specialistai. Štai Santariškių poliklinikos registratūroje bent jau numeriukus paskelbia garsiai. Kai pasiteiravome, kodėl taip nedaro Kaune, paaiškino, kad šalia – auditorija, tad numeriukų įgarsinimas trukdytų. Tiek to, pasiklausime žmonių.
Tik ne visuomet norisi prašyti tos pagalbos. Norisi būti savarankiškam kiek tik galima dažniau. Aš tai jau kelius atmintinai išmokęs, bet kaip nepasimesti tiems, kurie atvykę iš kitų miestų?“, – samprotavo 47-erių metų Saulius.
Jis prisipažino išsakęs nuogąstavimus klinikos vadovybei, tačiau sulaukęs tik atsakymo: „Aha, gerai“.
LSMU Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė padėkojo regos negalią turinčių asmenų atstovui už pastebėjimus ir patikino, jog gydymo įstaigai ši problema yra taip pat labai svarbi.
„Projektuojant naujus pastatus, atliekant senų pastatų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, įgyvendinami sprendimai, jog visa infrastruktūra būtų tinkamai pritaikyta neįgaliesiems. Visų Kauno klinikų seniau statytų pastatų, kurie juos projektuojant ir statant nebuvo pakankamai pritaikyti neįgaliesiems ir įrengti ne pagal šiuolaikines galimybes, labai greitai sutvarkyti iš karto galimybių nėra, įvertinus darbų apimtis ir poreikį.
Kauno klinikos tokius darbus planuoja atlikti po truputį ateityje, rengiant tinkamus projektus, numatant finansavimą, kartu su visos infrastruktūros atnaujinimo darbais. Tikimės, jog atliekant remonto darbus ir Akių ligų korpuse infrastruktūrą padarysime draugiškesnę ir pritaikytą regėjimo negalią turintiems pacientams“, – patikino E.Audickaitė.
