Kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), per pastaruosius kelerius metus valstybės švietimo pagalbai skiriamos lėšos auga, nors tai esą yra savivaldybių savarankiška funkcija ir jos turi finansuoti savo lėšomis: „Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki beveik 164 mln. eurų 2024 m.“
Tačiau ir augantis finansavimas neišsprendžia visų sunkumų. Kai kurios mokyklos, turinčios nedaug mokinių, bet iš jų nemaža dalis yra su SUP, išgali pasamdyti vos po keletą pagalbos mokytojų. Daugiau norėtų, bet biudžetas neleidžia.
Tokia situacija susidarė Anykščių rajono Troškūnų K.Inčiūros gimnazijoje. Nors mokykla nesiskundžia, vis dėlto ir neslepia – turint 77 mokinius su specialiaisiais poreikiais vos penkių pagalbos specialistų yra gerokai per mažai.
Ketvirtadalyje įstaigų tokių vaikų nėra
Dar kitokia situacija susiklostė privačiose ugdymo įstaigose. Apie tai kalba vienas iš žurnalo „Reitingai“ leidėjų Gintaras Sarafinas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad privačiose mokyklose vaikų su specialiaisiais poreikiais gerokai mažiau nei valstybinėse. Nors buvęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas pusę metų aiškino, kad tokia tvarka privaloma visoms mokykloms, ketvirtadalyje privačių mokyklų vaikų su specialiaisiais poreikiais nėra (25-iose iš 100), o 60-yje jie sudaro mažiau nei po 5 proc. visų mokinių“, – rašoma naujausiame žurnalo „Reitingai“ numeryje.
Paklaustas apie galimas priežastis, kodėl taip yra, G.Sarafinas tiesus: „Viskas kainuoja.
