Antradienį paskelbtoje „Lietuvos ryto“ užsakymu gruodį atliktoje „Vilmorus“ apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.
„Vyriausybė pasiekė žemiausią savo reitingą. Žemesnis Vyriausybės reitingas buvo fiksuotas tik 2009-2012 metais, kai valdė A.Kubilius“, – rezultatus komentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Buvo duotas prastas politinis ženklas
Vilnius universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė 15min atkreipė dėmesį, kad I.Šimonytės Vyriausybės reitingas mažėjo jau kuris laikas.
„Paskui jis buvo stabilizavęsis ties, matyt, pačiais lojaliausiais šios Vyriausybės palaikytojais. Dabar pradėjo smukti dar žemiau. Vadinasi, jau ir tarp lojaliausiųjų atsirado abejojančių Vyriausybės kompetencija“, – vertino ji.
A.Ramonaitės teigimu, to buvo galima tikėtis, nes pastarasis skandalas, susijęs su trąšų gabenimu, palietė ir dešiniųjų rinkėjus.
Politologės teigimu, Vyriausybė nepasinaudojo proga, kurią pati bandė susikurti atšviežinimui, pozityvios žinios davimui, kad kažkas keisis ar prisiims atsakomybę.
„Kadangi Vyriausybė liko lygiai tokios pat sudėties, niekas nepasikeitė, buvo duotas prastas politinis ženklas. Dabar mes ir matome pasekmes“, – pabrėžė ji.
Ar kurio nors ministro patraukimas būtų pakeitęs situaciją?
„Žiūrint racionaliai, ministrų patraukimas nebūtų iškart ką nors pagerinęs pačioje Vyriausybės veikloje, bet viskas priklauso nuo to, kaip pateiki situaciją, nuo politinės valios, ryžto ir sugebėjimo reaguoti į situaciją.
Ko gero, visa ta situacija, kuri buvo, ji pati prasčiausia, nes buvo sukurtas lūkestis, jog kažkas įvyks, kažkas pasikeis. Bet išlaukus iki paskutinės akimirkos pasakyta, kad niekas nepasikeis. Čia turbūt blogiau padaryti nebuvo galima. Komunikacine prasme čia visiškai bloga žinutė“, – pabrėžė ji.
Politologės teigimu, nebūtinai turėjo keistis ministrai, tačiau buvo būtina kažkaip kitaip suvaldyti situaciją ir tai komunikuoti.
Nors Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikais skandalų netrūko – nuo asfaltuotos gatvės istorijos iki Jaroslavo Narkevičiaus istorijų, tačiau tokių prastų reitingų ji neturėjo.
A.Ramonaitės teigimu, I.Šimonytės Vyriausybė visą laiką raminosi tuo, kad pakanka būti sąžiningiems, neieškoti sau naudos, tada viskas bus gerai.
Sąžiningų žmonių yra daug, bet tai nereiškia, kad jie yra geri politikai.
„Bet politika yra daugiau negu tai. Sąžiningų žmonių yra daug, bet tai nereiškia, kad jie yra geri politikai“, – sakė ji.
Kalbėdama apie S.Skvernelį, ji atkreipė dėmesį, kad plačiąja prasme S.Skvernelio ir jo Vyriausybės palaikytojų bazė buvo platesnė.
Anot ekspertės, dalis žmonių nedalyvauja rinkimuose, tačiau nuomonę turi.
„Nedalyvaujančiųjų rinkimuose nuomonė būna arčiau kairiųjų partijų, jie nėra konservatorių rėmėjai – pastarieji ir ateina į rinkimus“, – pabrėžė ji.
Kitas abiejų Vyriausybių skirtumas, politologės vertinimu, yra veikimo stilius.
„Skirtumai tarp S.Skvernelio ir I.Šimonytės yra gana akivaizdūs politinės valios ir politinio talento prasme, nes S.Skvernelis reaguodavo ryžtingai, greitai. Kartais reagavimai buvo keisti – pavyzdžiui, kai buvo pakeisti iškart keli ministrai. Atrodo, kad žmonėms to reikia. O I.Šimonytė, atrodo, kad elgiasi kaip paprastas žmogus, labiau technokratinio tipo žmogus ir politinio talento ir pajutimo, kada ką reikia padaryti ryžtingai tam, kad duotumei ryžtingą žinutę visuomenei, tos nuojautos ji neturi“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, nors partija didelė ir turi patyrusių politikų, tačiau atrodo, jog I.Šimonytei nėra kam patarti.
„Matyt, nėra tos paramos, nes toks visiškas nejautimas politinės tėkmės“, – vertino ji.
A.Ramonaitė priminė, kad S.Skvernelis laikėsi kietai ir net Ramūnui Karbauskiui neleido kištis į Vyriausybės veiklą, nes žinojo, kad nėra kito kandidato į premjerus.
I.Šimonytės atveju, pasak politologės, alternatyvos pas konservatorius taip pat nėra, tačiau I.Šimonytė to neišnaudojo tam, kad ministrų kabinetas būtų stipresnis ir kompetentingesnis.
„Ji, atrodo, labai pasyviai priėmė ministrus, kurie buvo pasiūlyti partijos, ir tos valios nematyti iki šiol. Manau, kad tai žmonėms tikrai nepatinka ir tikrai silpnina Vyriausybės įvaizdį. Nepaisant to, kad pati I.Šimonytė patinka žmonėms, atrodo, kad jos charakteris ir stilius ne visai dera su tuo, ko reikia ministro pirmininko pozicijai“, – pabrėžė ji.
I.Zokas: priežasčių – ne viena
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas 15min teigė, kad prastą pasitikėjimą Vyriausybe lėmė ne viena, o kelios priežastys.
„Vyriausybė visais laikais būna atsakinga ir kalta už viską. Šiuo metu yra daug nepalankių dalykų, vienas iš jų – omikron atmaina ir galima izoliacija. Nuotaikos dėl to niūrios. Antras dalykas – šildymo kainos ir infliacija, o trečias – paslydimai. Kai kur lygioje vietoje, kai kur – ne“, – kalbėjo jis.
Sociologo teigimu, reitingams nepadėjo ir susikirtimas su Kinija, tačiau kol tai nepaveikė žmonių kišenių, tol šio konflikto poveikis nėra didelis.
I.Zoko teigimu, dėl mažėjančio reitingo nereikėtų kaltinti vien trąšų skandalo, nes ir apie jį visuomenėje nuomonių yra visokių.
Sociologo vertinimu, tikrai negalima sakyti, kad šiai Vyriausybei viskas prarasta.
„Kaip ir šeimoje visokių būna dalykų, taip ir valstybėje – didelėje šeimoje. Dabar jos subjurusios, žmonės papykę, bet pasikeitus situacijai tie vertinimai tikrai gali keistis. Bet niekada mes tų politikų nemylėjome – Seimas visada turėjo žemiausius reitingus, net ir jei vakar išrinktas“, – pabrėžė jis.
