Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa rodo, kad, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų valdančioji Socialdemokratų partija. Už ją savo balsus atiduotų 20,1 proc. respondentų. Lyginant su birželiu, socialdemokratų populiarumas praktiškai nepakito.
Rinkėjai ir toliau deklaruoja palankumą premjerui Algirdui Butkevičiui. Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas, 35,2 proc. apklaustųjų nurodė A. Butkevičių.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) vadina fenomenu.
„Jei žiūrėtume į Lietuvos istoriją nuo 1990-ųjų, kai pradėjo formuotis nauja – daugiapartinė – sistema, labai sunkiai rastume politinę partiją, kuri, būdama valdžioje, taip ilgai išliktų pačia populiariausia politine partija Lietuvoje. Tai – išskirtinis atvejis, nes tokių ilgų laikotarpių, kai politinėje arenoje dominuoja valdanti partija, Lietuvoje, ko gero, nebuvo“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologas.
Pasak A. Krupavičiaus, dažniausiai įvyksta priešingai – valdanti partija greitai ar palaipsniui praranda savo populiarumą.
„Įprastai kadencijos viduryje svarbiausia valdanti partija užleidžia savo pozicijas opozicinėms partijoms. Matome, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas buvo kritęs, o dabar šiek tiek atsigavo ir sugrįžo į įprastas ribas – apie 10 proc. Liberalų sąjūdis, be abejo, gerokai padidino savo reitingą po sėkmingų Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų. Jie, kaip opozicinė partija, yra populiarūs, bet matome, kad jų reitingas svyruoja“, – aiškina KTU profesorius.
Su A. Krupavičiumi sutinka ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys, pasak kurio, per Seimo kadencijas valdančiųjų reitingai išties dažniau krinta.
„Gal tai įvykdavo ne dėl kokių blogų darbų ar kėslų, bet tam tikrų aplinkybių. Tarkime, 1995-aisias buvo bankų griūtis, ir 1996-aisiais Lietuvos socialdemokratų partija į valdžią nebepateko. Kitą kadenciją laimėjo konservatoriai, pradžia buvo daug žadanti, bet kilo ekonominė krizė Rusijoje, taip pat vyko didieji privatizavimai, labai pakilo kainos, ir to užteko prarasti reitingus“, – prisimena V. Gaidys.
Pasak sociologo, 2004-2007 metai prisimenami kaip statybų bumo ir ekonomikos perkaitimo metai: 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai, bet po poros mėnesių kilo protestai prie Seimo.
