„Sekmadienį buvo nedidelis šokas, kai norėjau keliautojams parodyti tarpukario laikų parduotuvę Minties Rato gatvėje. Man gaila, kad tokių išskirtinių, paslaugoms skirtų objektų mažėja“, – tokiu įrašu socialiniuose tinkluose pasidalijo „Kauno detalių“ gidas L.Užomeckis.
Jo paviešintose nuotraukose buvo pavaizduota minėta tarpukario laikų parduotuvė prieš ir po nugriovimo – iš pastato neliko nieko.
Komentarų skiltyje užvirė kauniečių diskusija. Vieno komentatoriaus paklaustas, ar tai galima vadinti „einamuoju remontu“, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas atsakė, kad pagal projektą tai – rekonstrukcija, ir kad Minties Rato gatvė – Kultūros paveldo departamento (KPD) valdos, tad ši institucija ir turėtų pakomentuoti situaciją.
„Prieš porą metų šis namelis buvo parduodamas. Matomai, nusipirko. Iškils koks stiklainis. Gaila, kad viską taip griauna ir modernina Žaliakalnyke. O jis juk išskirtinis savo architektūra, savo aura“, – stebėjosi dar viena komentatorė.
Kita kėlė klausimą, kodėl niekas nekalba apie tai, kad pastatas buvo apleistas gal 10 metų. O trečia šmaikštavo: „Eina sau, kokia „rekonstrukcija““.
Rekonstrukcija reiškia nugriovimą?
„Atsivedžiau žmones ir nustebau, kad tuščias plotas likęs. Iš fasadinės pusės jis toks mielas namelis buvo. Turėjo modernizmo požymių. Labai nustebau. Minties Rato gatvės zona labiausiai niokojama – kaskart atėjęs randu požymių senų pastatų griovimo, naujų statybų. Būna, vieną savaitę praeini su viena grupe, pasakoji, kitą savaitę jau matai, kad vieno kokio namo nebėra, antras griaunamas. Vienoje gražiausių Kauno gatvių didžiausi pokyčiai vyksta. Neraminantis procesas“, – 15min teigė „Kauno detalių“ gidas L.Užomeckis.
Jis tikino išsiaiškinęs, kad nugriautas namelis „kažko ypatingo vis dėlto neturėjo“. Tiesa, buvo neva priskirtas III saugotinai teritorijai, kurioje galimi tik einamieji remontai.
Projekte, kurį regėjo pašnekovas, senas namas įkomponuotas į naują būsimą namą – užtikrinta, kad tarpukario parduotuvėlės statinys nebus sunaikintas, o integruotas ir išsaugotas.
„Einamasis remontas Žaliakalnyje. Ne pirmas pavyzdys. Žaliakalnyje dažnai „rekonstrukcija“ reiškia, kad sunaikinamas senas namas ir padaromas naujas – tai, ką nori savininkai matyti. Imituojamas išsaugojimas“, – patikino gidas.
Turistus L.Užomeckis nuolat vesdavęs pro Minties Rato gatvę, nes apkalbamas pastatas buvo labai geras pavyzdys to, kad tarpukaryje medinukuose gyvenę žmonės manė, jog gyventi mediniame name yra sveikiau nei mūriniame – šie tinkami tik prekybai vykdyti.
„Šaldytuvų tais laikais nebūdavo, tad šalia gyvenamo medinio namo pastatydavo tokį mūrinį – mūras padėdavo išsaugoti šviežius maisto produktus“, – įdomią detalę atskleidė gidas.
Veikė dvi parduotuvės
Leidimas statyti aptariamą mūrinį pastatą, pasak jo, buvo gautas 1933 metais. Iš pradžių name buvo įrengtos dvi tarpukario parduotuvės, kurios turėjo atskirus įėjimus. Valdė parduotuves vokiečių kilmės asmuo – apie jį informacijos maža. Vėliau buvo padarytas dar vienas įėjimas – dalis pastato tarnavo kaip nuomojamas gyvenamasis namas.
„Įdomus namas. Du įėjimai iš gatvės pusės ir vienas – iš vidinės kiemo pusės, skirtas gyventojams. Po karo, tikėtina, jame buvo įrengti sovietiniai butai. Pastaruosius gal 10 metų pastatas buvo apleistas“, – istoriją nupasakojo L.Užomeckis.
Kalbėdamas apie pačią puslankiu besisukančią Minties Rato gatvę, gidas išskyrė teritorijos išskirtinumą.
Gatvių kompleksą 1923 metais suprojektavo Kopenhagos architektas Peteris Marius Frandsenas kartu su Antanu Jokimu. Tuomet Kaune, anot gido, buvo didžiulis chaosas ir valdžia nusprendė griebtis struktūrizacijos – sudėlioti sklypus, kad būtų aišku, kur galima statyti, kaip galima statyti.
Sodo mieste idėja buvo perkelta į šį rajoną – pritaikytas rato principas: puslankės gatvės turėjo toliau suktis į Ąžuolyną, tačiau pavyko įgyvendinti tik dalį plano, ten, kur buvo gyvulių ganyklos.
„Lietuvoje mes panašių puslankio formos sistemingų užstatymų, kaip Minties ar Gėlių Rato gatvės, manau, nebeturime. Unikalus šis rajonas, plačios alėjos kaip kurorte, turtingesnių žmonių rajonas, kur dabar galima rasti daugiausiai to meto medinukų. Valdas Adamkus ten gimęs, Matas Šalčius vieną pirmųjų medinukų ten buvo pasistatęs“, – išskirtinumą pateikė L.Užomeckis.
Ramūnas Garunkštis su 15min pasidalijo gegužės 23 dieną daryta nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip pradedamas griauti tarpukario parduotuvės pastatas Minties Rato gatvėje. Pasak jo, namas buvo nugriautas per keletą dienų.
Valstybės saugoma teritorija
Kauno miesto savivaldybė 15min informavo, kad Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S.Rimas patarė dėl šios situacijos kreiptis į KPD, kadangi minima Žaliakalnio dalis yra valstybės saugoma ir savivaldybės Kultūros paveldo skyrius ten neturi įgaliojimų, projekto jis taip pat nederino.
Kaip teigė Kauno savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, administracija yra išdavusi leidimą šio namo rekonstrukcijai. Projektui žalią šviesą davęs ir KPD.
Pasak savivaldybės atstovo, Statybos įstatymas numato atvejus, kai statinio rekonstravimas yra jo perstatymas. Jeigu laikančiosios konstrukcijos yra prastos būklės, tuomet pastatą leidžiama nuardyti ir atstatyti naudojant naujas medžiagas, pakeičiant statinio išorės matmenis.
„Pagal parengtą projektą čia bus atstatytas pastatas, atkartosiantis istorinį savo pirmtako architektūrinį stilių. Kokios būklės buvo pastatas ir ar nėra užfiksuota pažeidimų turėtų įvertinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – patikino N.Valatkevičius.
15min užklausa buvo išsiųsta ir Statybos inspekcijai. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.
Namas buvo be pamatų
Žurnalistei pavyko susisiekti su tarpukario parduotuvės pastato rekonstrukcijos projektą ruošusios UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“ direktoriumi Gediminu Jurevičiumi. Jis patikino, kad projektas buvo ruošiamas ilgai, tikrino jį įvairios komisijos, sulaukta net pagyrimų.
„Pagal registrų pažymą ten buvo daugiabutis. Gyveno ten bomžai. Savininkai įsigijo tą namuką prieš keletą metų ir pradėjo rekonstrukciją. Pakeitėme pastato paskirtį iš daugiabučio į vienbutį. Tai jau yra sveikintina, nes galėjome ir aukštingumą keisti, sudarkyti. Idealiai išsaugojome pastato užstatymo plotą, buvusias architektūrines detales. Truputėlį tik moderniomis priemonėmis pakėlėme stogo konstrukciją“, – tikino G.Jurevičius.
Pastatas, anot jo, buvo visiškai be pamatų, gruntas – itin prastas. Atlikti istoriniai tyrimai (paaiškėjo, kad tame pastate žydų tautybės verslininkas buvo įkūręs krautuvėlę), konstruktyvinė ekspertizė. Ji atskleidė, kad pradėjus rekonstruoti, jis griūtų. Nusidėvėjimas siekė gal 80 proc.
Idealiai išsaugojome pastato užstatymo plotą, buvusias architektūrines detales.
„Sovietiniais laikais dalis angų buvo užmūrytos, dalis iškirstos. Jis jau nebuvo autentiškas. Dar keleri metai ir jis būtų pats sugriuvęs. Kokia ten vertybė? Negyvenamas jis buvo mažiausiai 5-6 metus“, – patikino architektas.
Bus 99 proc. panašus
Pasak G.Jurevičiaus, statybos leidimas gautas prieš 2-3 mėnesius, viskas suderinta su paveldosauga, statybos darbai prasidėję.
„Joks ne remontas ten, o pastato rekonstrukcija. Nauja statyba yra tuomet, kai pastatas nugriaunamas ir išregistruojamas, o šis pastatas nėra išregistruotas, nes vykdoma rekonstrukcija. Ekspertizė nurodė: jei konstrukcijos pasirodys visiškai netinkamos, jos gali būti perstatomos. Visi dokumentai, derinimai, tyrimai, sprendimai yra.
Nė viena pastato detalė nėra saugoma. Teritoriškai saugomas tik užstatymo plotas. Bus paprastas apie 7 metrų aukščio gyvenamasis namas, o galėjo būti daugiabutis. Čia būtų iš viso skandalas. Greta stovi savavalinės statybos šedevras, tūkstančiai kvadratinių metrų, bet kažkodėl niekas nekreipia dėmesio“, – stebėjosi G.Jurevičius.
Paklaustas, kiek naujas pastatas bus panašus į nugriautąjį, jis atsakė, kad architektūrinė stilistika atitiks 99 proc. Išorė bus taip pat tinkuota.
Architektas atskleidė, kad statybas vykdo pastatą įsigijusi menininkė, kuri žada viename aukšte įkurti dailės studiją, o kitame gyventi pati.
Paveldosauga rekonstrukcijai pritarė
Papildyta birželio 15 dieną. Kitą dieną po straipsnio publikacijos komentarą atsiuntė ir Andrius Liakas, KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas.
Pasak jo, iš archyvinių šaltinių yra žinoma, kad šiuo metu rekonstruojamo namo Minties Rato gatvėje Kaune statytojas Karolis Veicheltas prašymą statyti mūrinį vieno aukšto gyvenamąjį namą Kauno miesto statybos komisijai pateikė 1933 metais. Tiktina, kad netrukus namas ir buvo pastatytas.
„Šio namo statybos projekte matome, kad dvi patalpos skirtos „krautuvei“. Namas, toks koks buvo išlikęs iki mūsų dienų, buvo gyvenamosios paskirties. Ar jame veikė pirminiame projekte numatyta parduotuvė, nėra duomenų“, – teigė A.Liakas.
Paveldosaugininkas paaiškino, kad gyvenamasis namas buvo saugomoje istorinėje miesto dalyje Žaliakalnyje. Šios kultūros paveldo vietovės apsaugą reglamentuojančiame Žaliakalnio apsaugos reglamente (rengėja prof. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė) šis pastatas buvo priskirtas autentiškiems, bet mažiau vertingiems III kategorijos pastatams. III kategorijos pastatams, jei jie yra blogos būklės, reglamente numatyta tiek rekonstrukcija, tiek griovimas.
Prieš priimant sprendimą dėl namo rekonstrukcijos, pasak KPD atstovo, papildomai kreiptasi ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ji pateiktų išvadą dėl tikslingumo minėtam namui suteikti teisinę apsaugą. Taryba 2021 metų vasario 8 dienos posėdyje nutarė namą į Kultūros vertybių registrą neįtraukti, nes pastatas neatitinka kultūros paveldo objektams keliamų reikalavimų.
Dėl šios priežasties KPD pritarė namo rekonstrukcijai pagal architektės Vilijos Skėrienės parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo Minties Rato gatvėje rekonstrukcijos ir paskirties keitimo į vienbutį gyvenamąjį namą projektą.
„Pažymėtina, kad buvo pritarta namo rekonstrukcijai. Ar vykdant rekonstrukciją ir nugriovus pastatą iki pamatų nebuvo nusižengtą Statybos įstatymo reikalavimams, nustatys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija“, – patikino A.Liakas.
