Trumpa ekskursija po rekonstruojamus Šiaulius, kuri daugeliui gali pasirodyti įdomi ir nenuobodi. Nuo autobusų stoties, einant Tilžės gatve, jau kitoje sankryžoje visas eismas nukreipiamas kairėn ir dešinėn Vytauto gatve.
Tiesiai pravažiavimo nėra, nors ypatingais atvejais kai kuriuos lengvuosius automobilius praleidžia arba išleidžia. Taip pat savo „kulniukais“ atidumia įvairūs darbų vadovai. Daugiau – sunkvežimiai ir ekskavatoriai.
Pjūties išvengė vienas ąžuolas
Ties Vytauto gatve, prie pat veikiančių šviesoforų, vyksta rimti kasimo darbai. Ekskavatorininkas iš tolo pamojuoja ir šaukia – palauk, tuoj bus geras kadras.
Didelių gabaritų ekskavatorių reikia pasukti 180 laipsnių kampu, o vietos sukiotis nėra. Vairuotojas atremia kaušą į žemių krūvą, pakelia priekį ir dviem tokiais judesiais grakščiai pasisuka – tikrai įspūdingas vaizdas.
Vos už kelių žingsnių, tarp Šokolado muziejaus ir Juliaus Janonio gimnazijos, akį patraukia netikėtas vaizdas – visoje gatvės atkarpoje neliko nė vieno medžio, o čia paliktas didžiulis ąžuolas, aukštai iškėlęs savo lają.
Dabar, kai šaligatvis yra nukastas, vizualiai jis atrodo kone viduryje gatvės. Nejaugi jis netrukdys pravažiuoti automobiliams? Daugelis šį medį prisimena, nes jis stovėdavo ant kelkraščio ir asfalto sankirtos. Šaknys buvo gerokai iškilnojusios kelio dangą.
Šiaulių savivaldybės administracija patikslino, kad ąžuolas tarp UAB „Rūta“ ir J.Janonio gimnazijos techniniame projekte išsaugomas – jis išlieka šaligatvyje.
Gatvės bortas prie ąžuolo perkeliamas 0,5 m į gatvės pusę. Medis jau nepatenka į gatvės važiuojamąją zoną ir eismui netrukdys.
Akmuo bulvarą „saugo“ jau pusmetį
Rekonstruojamame pėsčiųjų bulvare tarp sukrautų plytelių, skaldos ir tašytų grindinio akmenų stovi vienišas nemenkas riedulys. Jį darbininkai iškėlė, kuomet buvo atidengta senovinė miesto kanalizacija.
Nuo to laiko akmuo stūkso netoli P.Višinskio paminklo. Daugeliui praeivių šauna mintis išsaugoti jį kaip bulvaro puošmeną.
Lietuvoje yra nemažai akmenų, kurie vadinami „mokais“. Tai etnografiniai akmenys, kuriuos šios srities specialistai labai gerbia. Yra hipotezė, jog tokie akmenys būdavo lyg išminties kaupikliai. Turi klausimą – nueini prie tokio akmens ir sėdi, kol jis tau atsakymą padiktuoja. Meditacija?
Kai kuriems šiauliečiams šis akmuo tiesiog atrodo gražus. Jis nėra be proto didelis, tačiau pakankamai galingas, kad nenuneštų ir nenuridentų keli stiprūs vyrai. Gal jam atsirastų galimybė pasilikti bulvare.
Anot šiauliečių, tai būtų savotiškas rekonstrukcijų džiazas – juk nežinojome, kad jį rasime. Įspūdingai pamūryti kanalai nebuvo ir nebus atidengti dėl nemenkų kaštų, tačiau akmenį palikti gali kainuoti mažiau nei jį išgabenti? Ar būtų įmanoma bulvare likusį akmenį išsaugoti kaip tikrą kūrybinio statybininkų darbo inkliuzą?
Deja, Vilniaus gatvės bulvaro techninis projektas jau parengtas ir jame nenumatytas akmens išsaugojimas. Bet juk dar ne vakaras?
Liko daugybė darbų
Dar vienas šiauliečių galvos skausmas – „Saulės diskų“ skulptūra. Po centrinės aikštės rekonstrukcijos jų neturėtų likti. Sklido kalbos, kad meno kūrinys bus iškeltas į Pietinį rajoną.
Iš tiesų, Savivaldybės atstovai tvirtina, kad rekonstravimo techniniame projekte numatyta skulptūrą–fontaną „Saulės diskai“ iškelti iš skvero.
Šią skulptūrą buvo suplanuota iškelti į Dainų tako teritoriją tarp Lyros ir Aido gatvių, tačiau šio projekto sprendinių ir pasiūlymų aptarime Dainų bendruomenės gyventojai nepageidavo skulptūros. Tolimesnis skulptūros likimas dar bus sprendžiamas. Vadinasi – rekonstrukcijoje džiazas įmanomas?
Taip pat Šiaulių savivaldybės administracija primena, kad Tilžės gatvės rekonstrukcijos darbus numatyta užbaigti iki rugsėjo 20 dienos, o šaligatviu į J.Janonio gimnaziją moksleiviai jau galės eiti rugsėjo 1 dieną. Teigiama, kad kitoje gatvės pusėje šaligatvis bus sutvarkytas tik gruodžio mėnesį.
