Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 01 14

Rekordiniai žiedavimo metai: nauja metodika į ornitologinę stotį priviliojo tundros paukštį

95 205 – tiek paukščių pernai buvo sužieduota Ventės rago ornitologinėje stotyje. Tai trečias geriausias rezultatas kone per 90 stoties veikimo metų. Rekordiniais mėnesiais ornitologas Vytautas Jusius įvardija ir paskutiniuosius metų mėnesius, mat spalio pabaigoje stotyje imta taikyti nauja metodika, leidžianti privilioti gausų būrį paukščių, o jų Nemuno deltoje dėl itin šiltos žiemos apstu – buriuojasi tūkstančiai pempių, žąsų, gulbių, varnėnų ir kitų paukščių, kurių likimas pašalus gali būti itin skaudus.
Ventės rago ornitologinė stotis.
Ventės rago ornitologinė stotis. / Ornitologinės stoties nuotr.

Spalio pradžioje stotyje imta taikyti, kaip V.Jusius sako, naujoviška metodika, kuri iki tol bandyta tik kartkartėmis. Stotis įsigijo garso kolonėles, iš kurių aidi paukščių, pastaruoju metu būtent čimčiakų, garsai. Lapkritį šie garsai į stotį priviliojo per 7 500 paukščių. Gruodį sužieduota daugiau nei 2 100 paukščių.

„Lapkričio mėnuo yra geriausias mūsų istorijoje, o gruodžio rezultatas – trečias geriausias nuo 1929 metų. Per kolonėles leidžiame čimčiakų giesmes, čiulbesius ir nusileidžia paukščiai.

Pastaruoju metu daugiausia ir žieduoti čimčiakai – tundros paukščiai, šiauriečiai, kurie pro mus praskrenda arba žiemoja pas mus. Čimčiakų niekada dar nebuvome pagavę tiek daug, užpernai tik keliolika per visus metus, o pernai – daugiau nei per visus 89 veiklos metus. Šie paukščiai klajoja po visą Aziją. Pernai per Kūčias danai pagavo čimčiaką su Kinijos žiedu, o ankstesniais metais ir norvegai bei švedai su Kinijos žiedais. Mums dar tokio pagauti nepavyko“, – pasakojo V.Jusius, besidžiaugdamas, jog dar neįpusėjus sausiui jau sužieduota per 600 paukščių. Pernai 660 paukščių sužieduota per visą sausio mėnesį.

V.Eigirdo nuotr./Poliarinis čimčiakas
V.Eigirdo nuotr./Poliarinis čimčiakas

V.Jusius itin džiaugiasi įspūdingu 2017-ųjų darbu, žiedai užmauti daugiau nei 95 tūkstančiams paukščių. Kitąmet 90-metį švęsianti ornitologijos stotis geresnį rezultatą buvo pasiekusi tik dukart per tiek dešimtmečių. Bene daugiausia pernai sužieduota varnėnų – per 28 tūkstančius, mėlynųjų zylių – kone 18 tūkstančių, minėtų čimčiakų – kone 8 500.

„Iš viso sužiedavome beveik 150 rūšių. Tai trečias rezultatas nuo 1929 metų. Sužieduoti paukščiai iš 19 šalių – tai ir tolimesnių, ir artimiausių, tokių kaip Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Ispanija, visų nepaminėsiu.

Labai išskirtinių paukščių nebuvo. Vytautas Eigirdas, vyriausiasis ornitologas, birželį prie administracinio pastato aptiko naują rūšį – pajūrinę kregždę. Ji kelias valandas pabuvo ir išskrido, tai nauja paukščių rūšis Lietuvai. Aplinkinės šalys seniai tokią rūšį turėjo sąraše“, – pasakojo ornitologas, primindamas, jog žiedavimas leidžia matyti paukščio kelią, be to, sugavus paukštį nustatomas jo amžius, lytis. Žiedas yra su tam tikru skaičiumi, tarsi paukščio asmens kodu, leidžiančiu stebėti jo klajones.

Ornitologinės stoties duomenys/Žiedavimo statistika
Ornitologinės stoties duomenys/Žiedavimo statistika

Sirai nuotraukose demonstruota ant kapotų sudėtus erelius, vanagus, gandrus ir fotografuoja. Čia kaip Lietuvoje žvejai žuvis įamžina. O mums įdomu, kur paukščiai nuskrenda, viską galima stebėti. Suteiki žiedą – tai kaip asmens kodą, galime sekti istoriją, – kalbėjo V.Jusius.

„Be žiedavimo nežinotume jų kelionių, nieko. Štai italai, marokiečiai, maltiečiai paukščius valgo. Jie gaudo ne savus, o migruojančius, per Viduržemio jūrą skrendančius paukščius, būna nusilpusių paukščių, kuriuos lengviau pagauti, tai pramoga jiems.

Sirai nuotraukose demonstruoja ant kapotų sudėtus erelius, vanagus, gandrus ir fotografuoja. Čia kaip Lietuvoje žvejai žuvis įamžina.

O mums įdomu, kur paukščiai nuskrenda, viską galima stebėti. Suteiki žiedą – tai kaip asmens kodą, galime sekti istoriją, – kalbėjo V.Jusius. – Lietuva nėra daugiausia žieduojanti šalis. Pirmą vietą užima Didžioji Britanija. 2016 metais jie apžiedavo per 1 mln. paukščių paprastais žiedais, nors daug kas galvoja, kad tai atgyvenęs metodas, bet va, nėra tokie kvaili anglai, irgi žieduoja.“

Šilta žiema neišginė svetur

Anot V.Jusiaus, dėl šiltos žiemos gausi paukščių bendruomenė liko žiemoti Lietuvoje, pajūryje.

„Nemuno deltoje iki pirmojo užšalimo buvo tūkstančiai pempių, šimtai žąsų, gulbių, ypač giesmininkių, ančių, varnėnų būriai, smilginių strazdų. Iki tūkstančio varnėnų nakvoti susirinkdavo nendrynuose gruodžio pabaigoje. Ir dabar laukia paukščiai.

Šiuo metu ižas mariose, tai jie, ko gero, pasitrauks. Vėlyvas laikas, betgi trečias lapkričio mėnuo tęsiasi, žinoma, jei pašals, pavojinga, kai kurie jų gali žūti“, – apie vis besitęsiantį rudenį ir neatkeliaujančią žiemą juokauja V.Jusius.

Ornitologinės stoties nuotr./Ventės rago ornitologinė stotis.
Ornitologinės stoties nuotr./Ventės rago ornitologinė stotis.

„Paukščiai apie orą neišmano, jie gyvena šia diena. Gerai, tai neišskrenda, blogai – išskrenda.

Vasaris bus beveik pavasaris, pirmieji grįžtantys paukščiai pasirodys, kiti net nespėjo išskristi, bet gal truputį pasitrauks“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?