Kai praėjusių metų lapkritį ir gruodį Lietuvoje siautęs A (H1N1) virusas, populiariai vadinamas kiaulių gripu, po truputį ėmė slūgti, imta baimintis dėl pakartotinės jo bangos. Prognozuota, jog masiniai susirgimai, galbūt sumišę su sezoninio gripo atvejais, gali grįžti sausio pabaigoje.
Kaip vienas iš pandeminio gripo priešnuodžių buvo minimas šaltis – esą virusui sunku išgyventi spaudžiant speigui. Iš tiesų, kai sausio pabaigoje Lietuvą užpuolė rekordinė žvarba, vietomis pasiekusi ir 30 laipsnių šalčio, negrįžo nei kiaulių, nei sezoninis gripas. Nors tiksliai prognozuoti orus ilgesniam laikotarpiui sudėtinga, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmoje vasario pusėje temperatūra turėtų nukristi žemiau 10 laipsnių šalčio. Taigi kyla klausimas – nejaugi daugybę nemalonumų atnešęs šaltis bent šiuo aspektu tapo gyventojų sąjungininku?
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius, vyriausiasis šalies epidemiologas Vytautas Bakasėnas paaiškino, kad kalbos apie šalčio panacėją nuo gripo yra tik „liaudies samprotavimai“.
Nemačiau dar nė vieno žmogaus, pagydyto imbieru. Specialistas patvirtino, kad šiuo metu pastebimas gripo ir ūminių viršutinių susirgimų sumažėjimas, tačiau pridūrė, kad ši tendencija neturi tiesioginio ryšio su žema temperatūra. Gripo virusas nemiršta dėl šalčio, bet oro sąlygos koreguoja ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų susirgimų skaičių.
„Jeigu klimatas stabilus, žmonės žino, kokie bus orai, normaliai apsirengia, neperkaista, neperšąla ir kvėpavimo ligomis nesuserga. Tai yra natūrali apsauga, barjeras – į žmogaus organizmą nepatenka virusai. Gleivinės, viršutiniai kvėpavimo takai yra sveiki ir atlieka savo apsauginę funkciją“, – pasakojo V.Bakasėnas.
Sergamumas gana mažas
Prieš porą mėnesių bene kasdien buvo skaičiuojami nauji mirties nuo A(H1N1) gripo sukeltų komplikacijų atvejai. Dabar ši kraupi statistika beveik nebekinta. Iš viso Lietuvoje iki praėjusios savaitės pabaigos užfiksuotos 22 viruso pasiglemžtos gyvybės.
Naujausiais, sausio 18–24 dienų duomenimis, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje buvo gana mažas. Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikiama statistika, penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose gripu ir ŪVKTI sirgo 51 iš 10 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis buvo netgi mažesnis nei tą pačią praėjusių metų sausio savaitę. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje, didžiausias – Kaune. Gripo epidemija skelbiama, kai ūmiomis peršalimo ligomis suserga šimtas iš 10 tūkst. gyventojų.
Vaistinėse – ramiau
Vaistų pardavimas taip pat patvirtina, kad didysis ažiotažas dėl gripo atslūgo. Pirkėjai nebešluoja iš lentynų priešgripinių vaistų „Tamiflu“ ir „Relenza“ taip, kaip prieš porą mėnesių.
„Jeigu palygintume sausio mėnesio „Tamiflu“ ir „Relenza“ pardavimą su praėjusių metų lapkričio ir gruodžio pardavimu, kai buvo pandeminio gripo pikas, šių vaistų parduodama daugiau nei 10 kartų mažiau. Pavienių pirkimų pasitaiko, nes galbūt dar yra sergančių tuo gripu“, – svarstė „Eurovaistinės“ tinklo komunikacijos vadybininkė Laura Murinienė.
Vaistinės „Litfarma“ rinkodaros vadovė Asta Ambrazevičienė „15min“ taip pat patvirtino, kad vadinamajam kiaulių gripui skirtų vaistų pardavimas beveik sustojo. „Didelio pirkimo nėra. Parduodame po vieną kitą pakuotę, kaip ir prieš epidemiją“, – sakė pašnekovė.
Kadangi minėti vaistai jau nebėra paklausiausias pirkinys, pasiūla viršija paklausą. A.Ambrazevičienė tikino, kad jos atstovaujamas vaistinių tinklas vaistų pandeminiam gripui gydyti turi užtektinai. Tuo tarpu L.Murinienė nesiryžo prognozuoti, ar kilus naujai epidemijos bangai „Eurovaistinei“ užtektų antivirusinių vaistų atsargų. „Sudėtinga spręsti, žiūrint, koks sergamumo lygis ir kokia paklausa. Bet vaistų dar yra“, – sakė ji.
Gydosi nuo peršalimo
Anot A.Ambrazevičienės, šiuo metu populiaresni įvairūs vaistai nuo peršalimo ir karščiavimo. Tuo tarpu maisto papildų, stiprinančių imunitetą, klientai perka mažai. „Perka tai, kas reikalingiausia. Žmonės labai skaičiuoja pinigus“, – diagnozavo „Litfarmos“ vaistinės atstovė.
„Eurovaistinės“ darbuotoja taip pat patvirtino, kad pastaruoju metu į vaistinę dažniausiai užsuka žmonės, sergantys ne virusinėmis ligomis, o tiesiog peršalę. Tačiau ji pridūrė, kad pirkėjai rūpinasi imunitetu. „Perka vaistus tam tikriems peršalimo simptomams malšinti. Žinoma, didžiausią paklausą turi preparatai imunitetui stiprinti, homeopatiniai preparatai, nereceptiniai vaistai, maisto papildai organizmo atsparumui didinti“, – vardino L.Murinienė.
Vis dėlto, anot jos, vaistų pirkimas sausio mėnesį žymiai sumažėjo. „Buvome pripratę prie didžiulio perkamumo tuos du mėnesius (praėjusių metų lapkritį ir gruodį – red. past.), kai net trūko vaistų“, – pastebėjo pašnekovė.
„Banalių peršalimo virusų yra kiek tik nori. Tačiau tikro gripo šiuo metu nematome“, – vaistinių atstovių žodžius patvirtino bendrosios praktikos gydytoja Rūta Maciulevičienė. Jos teigimu, sezoninis gripas Lietuvą galėtų užklupti šiek tiek atšilus orams. „Gal kovą?! Bet viskas yra tik prognozės“, – kalbėjo gydytoja.
Pavojingas virusas tebekelia grėsmę
Dabar mokslininkai prognozuoja, kad antro šio viruso banga gali atsiristi maždaug per 3–12 mėnesių.Pasak vyriausiojo šalies epidemiologo V.Bakasėno, šalyje nežymiai, bet auga sergamumas sezoniniu gripu, tačiau iki ligos įsisiautėjimo dar toli. „Paprastai epidemija būdavo sausio antroje pusėje, apie vasario vidurį, kartais nusikeldavo net į kovo mėnesį. Vienais metais labai anksti prasidėjo – gruodžio pradžioje. Iš dabar registruojamų duomenų negalėtume pasakyti, kad už kelių savaičių sergamumas pasieks epidemijos lygį“, – sakė specialistas.
V.Bakasėnas pridūrė, kad nereikėtų pamiršti ir A(H1N1) viruso grėsmės: „Dabar mokslininkai prognozuoja, kad antro šio viruso banga gali atsiristi maždaug per 3–12 mėnesių, taigi jis gali ateiti ir vasarą.“
Šis medikas patarė būtinai pasiskiepyti pandeminio gripo vakcina. „Tikrai reikia skiepytis, tai pagrindinė priemonė pasiruošti antrajai bangai. Skiepai turės poveikį, kol šis virusas nepasikeis. Jis tikrai dar visus metus cirkuliuos, o jei ir pasikeis, tai nežymiai“, – tvirtino V.Bakasėnas.
R.Maciulevičienė antrino, kad tik vakcina gali sukurti imunitetą tam tikrai ligai. Gydytoja įsitikinusi, kad įvairūs liaudiški metodai imuniteto nestiprina. „Bobučių plepalai. Nemačiau dar nė vieno žmogaus, pagydyto imbieru“, – sakė gydytoja.
Vakcija nesulaukė didelio dėmesio
Lietuva prieš keletą savaičių už 1 mln. litų įsigijo 27 tūkstančius dozių minėtos vakcinos. Praėjusią savaitę medikamentai baigti dalyti visoms šalies apskritims. Pirmiausia skiepijami to pageidaujantys medikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Likusieji norintys vakcinuotis gali registruotis sveikatos priežiūros įstaigose. Nuo šių pageidavimų skaičiaus priklausys, ar bus perkama dar vakcinos. Tačiau panašu, kad kol kas didelio susidomėjimo ji nesulaukė – nei medikai, nei pacientai skiepytis neskuba. Kai kuriems vakcina atrodo nepakankamai ištirta, kiti skeptiškai vertina daugumą skiepų.
