Pasak „Romuvos“ krivės Inijos Trinkūnienės, kreipimusi nesiekiama materialinės naudos ar piniginės kompensacijos už pažeistas mūsų tikinčiųjų teises.
„Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – pranešime sako ji.
Seimui šį birželį neužteko balsų suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už tai balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.
Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
