Be minėtų pagrindinių religijų dar galima išskirti dvi, daugiausia Azijoje vyraujančias religijas – tai Hinduizmą (išpažįstančiųjų skaičius – per 1 mlrd., atsiradusi III tūkstantmetyje prieš mūsų erą), kuri yra politeistinė religija, t.y. tikintieji išpažįsta daug dievų. Ir plačiai žinomą Budizmą (išpažįstančiųjų skaičius – per 500 mln., atsiradusi apie V amžiuje prieš mūsų erą), tačiau pastaroji ne visuomet laikoma religija, kadangi tai daugiau gyvenimo būdas. O šios pradininkas – princas Siddhartha Gautama, pabėgęs iš karališkųjų rūmų į kalnus, kur skaitė pamokslus ir mokė sekėjus išsilaisvinti iš savo kūno iki nušvitimo.
Taigi, grįžtant prie pirmųjų plačiai šiuo metu pasaulyje paplitusių religijų verta akcentuoti, jog nepaisant jų atsiradimo skirtumo metais – intervalu apytiksliai kas 500 metų, jų turinys ir išpažįstamos vertės yra ganėtinai artimos ir persipynusios. Kad ir tai, jog visų šių religijų aukščiausiasis dievas yra vienas ir tas pats, tik vadinamas kitu vardu: krikščionių – Viešpats Dievas; islamistų – Alachas; judėjų – Jahvė.
Kiekvienos iš šių religijų šventieji raštai mini net ir tuos pačius istorinius (mitinius) veikėjus, kaip, pavyzdžiui, žydų tautos protėvis Abraomas (Abraham, Ibrahim), turėjęs tiesioginį ryšį su Dievu, o jam panorėjus išbandyti Abraomo tikėjimo tvirtumą, įsakė paaukoti sūnų Izaoką. Tačiau besiimant šio veiksmo jį sustabdo angelas. Krikščionys tokią alegoriją priskiria ir Jėzaus Kristaus mirčiai ir prisikėlimui. Santykinai vėliausiai atsiradusi islamo religija savo Korane aprašo ir žydų, ir krikščionių istorines (mitines) asmenybes, taip pabrėždama, jo nepaneigia jų galimo egzistavimo praeityje.
Tad kiekviena iš šių trijų religijų savo turiniu ir pamokslo fundamentalumu, raštais (Senasis Testamentas, Tora su talmudais, Naujasis Testamentas arba Biblija, Koranas) siekė burti pasekėjus garbinti dievą ir gyventi pagal raštuose nustatytas taisykles. Kiekviena šių religijų iš esmės gina teisę į gyvybę ir asmens teisę prieš teisingumą, tačiau taip pat numato ir tam tikrus baudimus ar prakeiksmus, jei žmonės nesilaikys bendrai sutartų taisyklių (pvz. neištikimybės, vagysčių, žudymų ir pan.), tik tos nuobaudos skirtingos. Islamo religijoje moterys už neištikimybę mirtinai buvo užmėtomos akmenimis, o krikščionybėje už nuodėmes skatinama atgaila ir saviplaka jas pripažinus.
Įdomiausia tai, jog apie III mūsų eros amžiuje dabartinėje Jeruzalės teritorijoje taikiai sutarė įvairiausių religijų atstovai – nuo pagonių, judėjų, krikščionių, iki sektantų. Tai įrodo, jog skirtingų religinių įsitikimų asmenys gali sugyventi darnoje toje pačioje vietoje. Tačiau iš esmės viskas pradėjo keistis tuomet, kai iškilusi Islamo religija ir jos pasekėjai VII a. užėmė Jeruzalės karalystę ir paskelbė, jog visų prieš tai buvusių religijų šventykla – Jeruzalės šventykla (dab. Dome of the Rock) taps mečete. Iki šiol šalia šios šventyklos esančios Vakarų sienos, kitaip vadinamos Raudų sienos, judėjai meldžiasi ir jos plyšiuose palikinėja raštelius.
Negalėję su tuo susitaikyti krikščionys po kelių šimtmečių XI a. pradėjo Kryžiaus žygius į Jeruzalę, siekiant atgauti Šventąją žemę iš musulmonų. Taip nuo VII amžiaus prasidėjusi ir vis dar vykstanti religijų kova dėl įtakos zonos, kur ir kam istoriškai priklauso paveldėtoji žemė tęsiasi iki šių dienų. Ypatingai religinės kovos tarp musulmonų ir hinduistų, musulmonų ir judėjų prasidėjo XX amžiaus viduryje po pasibaigusių pasaulietinių karų, kuomet dalis Palestinos buvo perduota naujai įsikūrusiai Izraelio valstybei, o Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse savo įtaką pradėjo plėtoti Sovietų Sąjunga ir komunistinis režimas., kas pavyzdžiui Afganistane, išprovokavo talibano režimo užgimimą, kovojusį prieš bet kokių užsienio jėgų įsiveržimą ir šalies okupaciją.
Krikščionių (gal labiau krikščioniškos ir galingiausios pasaulio valstybės) karas su musulmoniškuoju pasauliu prasidėjo įvykus taip vadinamajam 9/11 išpuoliui Niujorke. 2001 metų rugsėjo 11 dieną talibano režimo lyderiai surengė ataką prie galingiausią valstybę pasaulyje ir dviem oro laineriais su ten skridusiais žmonėmis su žemėmis sulygino abu Pasaulio prekybos centro pastatus – tuomet vienus didžiausių pastatų JAV. Po atakos, kuri pražudė per 3000 žmonių, prie JAV karo su terorizmu ir teroristinėmis grupuotėmis prisijungė NATO ir kitos pasaulio šalys.
Taigi religija, kaip tikėjimas pomirtiniu gyvenimu ir asmens šventumo paieškos, atsiribojimas nuo kasdieniško, pasaulietinio gyvenimo, lyg ir neturi turėti nieko bendra su šimtmečiais įvairiose pasaulio šalyse vykstančiais karais ir neramumais. Pasinaudoję religija ir fanatiniu žmonių – pasekėjų įtikėjimu, karinius neramus ir konfliktus sukelia ne pati religija, o sąmoningas tokių žmonių bendruomenės lyderių veikimas siekiant keršto, valdžios troškimo ar naujų teritorijų užkariavimo.
Todėl tikrai neverta baimintis ar sunerimti, kad šalia einantis ar sėdintis musulmonas jau a priori bus nusiteikęs susisprogdinti, taip kaip ir neverta baimintis, kai šalia esantis krikščionis neturės piktų kėslų ką užpulti, apvogti ar net nužudyti.
Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra palyginti rami šalis galimų teroristinių grėsmių atžvilgiu. Šioje šalyje nužudymų skaičius – tiek savų vaikų, tiek ir nepažįstamų asmenų tarp pačių krikščionių katalikų dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra daug didesnis, nei galimas išpuolis prieš kitatikius vien tik dėl religinių tikslų.
2017 metais Lietuvoje buvo apie 1300 įregistruotų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1113 tradicinės religinės organizacijos ir 187 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos. Šias religines bendruomenes ar bendrijas galima sąlyginai suskirstyti į 35 religines kryptis, iš kurių Lietuvoje yra tik 9 tradicinės religinės kryptys: krikščionybės ir krikščioniškos kilmės (Romos katalikai, sentikiai, evangelikai liuteronai, stačiatikiai, evangelikai reformatai, graikų apeigų; tarp kitų – sekmininkai, munistai, mormonai, išganymo armija ir pan.); judaizmo (mitnagedai, chasidai); islamo (musulmonai sunitai; prie kitų – sufistai); Prie kitų – induistinės krypties (krišnaitai); budizmo (Tibeto, Budos mokymo, Zen budizmo, Ošo meditacijos ir kt.) ir kitos – pagonys, bahajai ir karaimai. Šiuo atveju karaimai prisikiriami prie tradicinių religinių krypčių Lietuvoje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.
