„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 05 21 /12:23

Remigijus Šimašius: Valstiečiai ir žalieji nužudė nacionalinį stadioną

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį feisbuke paskelbė įrašą, kuriame teigia turįs vilniečiams blogų žinių, nes esą valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nužudė nacionalinį stadioną. Tokią išvadą meras padarė trečiadienį gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos raštą, kuriuo savivaldybė įpareigota nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje R.Šimašius tikino, kad reikalaus nuostolių atlyginimo, o stadiono projektą teks rengti iš naujo. Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė tikino, kad tarnyba veikė nepriklausomai, pagal savo kompetenciją ir tikrai jokia politinė jėga jai nedarė įtakos. Premjeras Saulius Skvernelis apgailėtinais pavadino Vilniaus mero komentarus dėl žlugusio Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkurso. Jis taip pat pareiškė, kad Vyriausybė gali perimti projektą.

Anot mero, tai, ką jis šiuo atveju nori pasakyti, kai kam atrodys, kaip kenkimas santykiams su centrine valdžia.

Premjero S.Skvernelio komentarą skaitykite čia: Premjeras R.Šimašiaus komentarus dėl stadiono vadina apgailėtinais, projektą gali perimti Vyriausybė

Gavo VPT raštą

„Jokia paslaptis, kad „valstiečių“ Vyriausybė nacionalinio stadiono projektą bandė žudyti ir anksčiau, ir tai darė bailiai ir gėdingai, dviveidiškai – ne savo rankomis, o prisidengdama pavaldžiomis tarnybomis. Projektas torpeduotas daug kartų – jam pernai netikėtai buvo nubrauktas ES finansavimas, dėl jo buvo be jokio pagrindo kreiptasi į premjerui draugišką FNTT, partneriais buvusi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija suraitė ilgiausią raštą dvejodama projektu – visa tai didelių Vilniaus pastangų dėka atlaikėme ir nacionalinio stadiono projektas buvo gyvas“, – rašė meras.

Anot jo, projektas galiausiai buvo nužudytas pasinaudojus be vadovo likusia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT): „Ši vakar pareiškė, kad projektas nėra koncesija, todėl viskas turi būti anuliuota. Dėmesio: ta pati tarnyba anksčiau, kol dar turėjo stiprų vadovą ir nesileido į tarnystę „valstiečiams“, du kartus (!) į tą patį klausimą atsakė priešingai – kad tai nėra viešųjų pirkimų objektas, todėl tai ne jų kompetencija. Bet likusi be vadovo ji jau kalba kitaip – vakar gavome jų raštą, kurį drąsiai galiu pavadinti teisiniu niekalu. Žinoma, teismui skųsime, bet suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu.

Beje, kovo mėnesį VPT sustabdė stadiono sutarties pasirašymą – mes šias laikinąsias apsaugos priemones buvome apskundę teismui. Teismas sprendimą skelbs ŠIANDIEN, t.y. VPT skubėjo ir savo raštą tyčia atsiuntė vakar, paskutinę dieną prieš teismą – jei kartais teismas nuimtų laikinąsias apsaugos priemones ir Vilnius sugalvotų pasirašyti sutartį. Šiandien šis teismo sprendimas jau nebeturės prasmės – atjungus gyvybės palaikymo aparatą niekas nebesiginčija, kokios operacijos reikia ligoniui.“

VIDEO: Ginčas dėl nacionalinio stadiono: koks likimas jo laukia?

Mero teigimu, stadiono projektui buvo pritarusi Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra, Europos investicinis bankas. Prie projekto dirbo tarptautiniai architektai, kurie, kaip teigė meras, pasauliui nuneš žinią apie Lietuvos investicinį nestabilumą, į projektą verslas jau buvo investavęs šešiaženkles sumas.

Išvadino chunta

„Apie tai, kiek metų prie projekto dirbo savivaldybės komanda ir kiek tam resursų paaukota – jau net nekalbu, bet Vyriausybė mums privalės padengti visus iki vieno nuostolius. Ir tai daroma tuo metu, kai tokių projektų valstybei labiausiai reikia – mes judame į ekonominę krizę, o nacionalinis stadionas Vilniui ir Lietuvai iki pastatymo nebūtų kainavęs nė euro.

Ši „valstiečių“ chunta veikia prieš Lietuvos interesus, prieš Lietuvos miestų ir miestelių norą augti, prieš sportuojančių vaikų svajones.

Kas akivaizdu? Ši „valstiečių“ chunta veikia prieš Lietuvos interesus, prieš Lietuvos miestų ir miestelių norą augti, prieš sportuojančių vaikų svajones. Tai yra Lietuvą griaunanti valdžia, besiremianti politiniu dviveidiškumu, savo asmeniniais ir rinkiminiais interesais. Jie galvojo, kad įkąs Vilniui, bet tokiais veiksmais pažemino visą Lietuvą. Kol tokie žmonės bus valdžioje, apie šalies progresą ir geresnį gyvenimą galime pamiršti“, – piktinosi R.Šimašius.

VIDEO: Remigijus Šimašius: Valstiečiai ir žalieji nužudė nacionalinį stadioną

Anot mero, jau dabar einama ruošti naujo plano stadionui, nes Vilnius jį vis tiek turės, kad ir kaip tai nepatiktų nacionalinei valdžiai. Ir kartu rengs planą, kaip „apsaugoti Vilnių nuo tolimesnių „valstiečių“ chuntos atakų“.

Konkursą statyti daugiafunkcį kompleksą ant Šeškinės kalno laimėjo „Axis Industries“. Pagal projektą, be stadiono, komplekse turėtų būti biblioteka, vaikų darželis, sporto aikštelių, muziejus. 22 ha plote planuojamo objekto kaina nurodoma 93,2 mln. eurų, tačiau per 25 metus sumokėti teks beveik 156 mln. eurų.

Bendrovė „Axis Industries“ nuo platesnių komentarų susilaiko, jos atstovų teigimu, „bendrovė buvo pasiruošusi įgyvendinti tai, ką užsakovas būtų nutaręs daryti“.

„Axis Industries“ atstovas Nerijus Mikalajūnas 15min teigė, kad įmonė dar nėra priėmusi sprendimų dėl nuostolių ir jų kompensavimo. „Jeigu bus, pranešim“, – sakė jis.

Kaltinimus dėl atstovavimo partijai atmetė

VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė, kalbėdama su 15min, atkreipė dėmesį, kad Nacionalinis stadionas yra bendras Vilniaus miesto savivaldybės ir Vyriausybės projektas.

„Įdomus kaltinimas, nes šiame projekte viešajam sektoriui atstovauja tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vyriausybė šiam projektui skiria pakankamai didelę sumą pinigų. Gana įdomiai atrodo vertinimas, kad mes atstovaujame kažkokiai konkrečiai politinei jėgai“, – sakė ji.

J.Petkuvienė 15min patikino, kad VPT veikė nepriklausomai, savo kompetencijos ribose ir tikrai jokia politinė jėga nedarė įtakos. Ji priminė, kad tikrinimą VPT pradėjo Generalinės prokuratūros iniciatyva.

Gana įdomiai atrodo vertinimas, kad mes atstovaujame kažkokiai konkrečiai politinei jėgai, – sakė J.Petkuvienė.

„Susipažinę su dokumentais nustatėme pažeidimus ir manome, kad ši koncesija turėtų būti nutraukta nesudarant sutarties“, – kalbėjo laikinoji vadovė. Jos teigimu, įstaigai daugiausia abejonių sukėlė pats modelis. J.Petkuvienė aiškino, jog koncesijos esmė – kad didžioji dalis arba visos rizikos yra perduodamos koncesininkui.

„Šiuo atveju, per daugelį derybų susidėliojo taip, kad didžioji dalis rizikų, vos ne visos, tenka viešajam sektoriui. Jeigu tai tenka viešajam sektoriui, tai neatitinka koncesijos esmės, tai reiškia, kad tokia sutartis negali būti laikoma koncesijos sutartimi, sudaroma 25 metams ir t.t. Tai nėra tik kainos klausimas, nes natūralu, kad rizikos kainuoja. Bet jeigu viešasis sektorius, t. y. mokesčių mokėtojai sumoka didelę kainą ir dar priima visas rizikas, tokiu atveju, naudos negauname, kurios esame verti. Persvarsčius viską, tai panašu į mūsų liūdnai atrodantį lietuvišką futbolą, kur yra mušimas į vienus vartus“, – aiškino ji.

J.Petkuvienės nuomone, Vilniaus valdžia galėtų pasiskolinti pinigų iš rinkos, vykdyti viešąjį pirkimą ir tuomet ieškoti koncesininko. Arba skelbti naują koncesijos sutartį, tačiau šįkart peržiūrėtų rizikų pasiskirstymą.

„Kad neatsitiktų taip, kad viešasis sektorius prisiims atsakomybę už kiekvieną galinčią kilti riziką. Tiek paklausos riziką, kas yra ne visai koncesijos esmę atitinkantis dalykas, jeigu viešasis sektorius turi pasirūpinti paklausa. Tuomet ir pats viešasis sektorius gali operuoti ir tuomet nereikia koncesininko“, – tikino ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viešųjų pirkimų tarnyba

Gali vykdyti viešuosius pirkimus

VPT išvadoje, kurios kopiją turi BNS, nurodoma, jog koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

„Pakeitus projekto finansavimo struktūrą, esminė jo rizika, visa apimtimi perduodama suteikiančiosioms institucijoms, t. y. vietoje iš pradžių numatyto paties dalyvio nuosavų ar skolintų lėšų investavimo į infrastruktūros sukūrimą, suderamos sąlygos, pagal kurias institucijos tiesiogiai bendrovei nemoka už turto sukūrimą, tačiau už darbus reikalavimo teisę į institucijų mokėjimus po darbų užbaigimo perleidžia finansuotojui, kuris už darbus su koncesininku atsiskaito dar statybų metu“, – rašoma tarnybos išvadoje.

„Tokiu būdu koncesininkas trejus metus vykdo darbus naudodamasis finansuotojo paskola, už kurią visą riziką prisiima institucijos“, – rašoma išvadoje.

Anot VPT, pagal dabartinį modelį tiek statybos darbus, tiek vėliau finansavimo paslaugas savivaldybė be rizikos gali įsigyti per viešuosius pirkimus.

Jei ne sporto objektas, žemę gali grąžinti

Ketvirtadienį skubiai surengtoje spaudos konferencijoje prie Vyriausybės R.Šimašius teigė šią vietą pasirinkęs dėl to, kad ši naujiena tiesiogiai susijusi su „valstiečių“ valdžia.

„Jeigu kas nors galvoja, kad tai pergalė prieš Vilnių, tai yra netiesa. Tai „pergalė“ prieš visą sportuojančią bendruomenę, sportą mylinčią, prieš vaikus, kuriems reikia svajonės einant į treniruotę, prieš Lietuvos garbę ir orumą, nes akivaizdu, kad Lietuvos gėda yra tai, jog mes neturime normalaus stadiono.

Man kaip merui čia stovėti ir sakyti šituos žodžius nėra labai lengva, nes meras turi dirbti sklandžiai su Vyriausybe, kad vyktų projektai, tą bandau daryti jau penkerius metus, daugeliu atveju labai sėkmingai. Pastaruoju metu ta sėkmė pakoreguojama iš šalies. Ne pirmą kartą tenka paskelbti apie nubrauktus ES milijonus, net 41 mln., kitus sprendimus. Nekalbant, ar koncertų ir sporto rūmai kada išjudės iš mirties taško. Šiandien ta vinis, po kurios nebegalima sakyti, kad kažkas čia bando bendradarbiauti šitoje nacionalinėje valdžioje“, – kalbėjo meras.

„Cloud architektai“/Atnaujintos Nacionalinio stadiono vizualizacijos
„Cloud architektai“/Atnaujintos Nacionalinio stadiono vizualizacijos

R.Šimašius teigė, kad nagrinėjamos teisinės galimybes dėl šito projekto, galbūt kreiptis į teismą, tačiau tai trunka labai ilgai. Svarstoma, kad galbūt geriau būtų statyti ne visą kompleksą, o tik stadioną.

„Sėsime, nagrinėsimės, bet tik priminsiu, kad dėl šitos vietos savotiška situacija. Pagal detalųjį planą esame numatę, kad tai būtų sporto objektas, jeigu to nebūtų, teritorija būtų grąžinta kaip rėžinis kaimas. Tiesą sakant, kokie Vyriausybės planai – nežinau“, – sakė meras.

„Tai ne VPT kompetencija“

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad VPT išvada yra klaiki.

„Tai nekompetencijos pavyzdys, kuriame yra daug melo, netiesos ir, paprastai tariant, nesąmonių. Nėra jų kompetencijoje vertinti, ar rizika prisiimta gerai, tinkamai. Ir įvertino jie tą neteisingai, nes rizika privačiam investuotojui perduodama ir tą rodo rizikų matricija, tą patvirtino Centrinė projektų valdymo agentūra, Finansų ministerija savo išvadoje. Tiktai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiėmus tą sutartį peržiūrėti atsirado įvairių nuogąstavimų, jie pranešė apie juos VPT. Patį projektą keisti, tvarkyti toliau ar perdaryti būtų absurdiška“, – teigė P.Poderskis.

Gal bandys statyti kitokį stadioną

R.Šimašius, klausiamas, kas toliau, teigė, kad yra du variantai. „Viena – tai mažesni veiksmai dėl daugiafunkcio komplekso ir stadiono, dar konsultuosimės su teisininkais, nors projektas ir nužudytas, bet gyvybę gal ir galima gelbėti kokiomis nors priemonėmis. Viską įvertinsime iki galo.

Kitas dalykas – sėdame nuo rytojaus, kurias priemones, nes jų turėjome, aktyvuoti dėl stadiono statybos. Akivaizdu, kad žiūrint į visą naštą, sklypą, projektą, sunku įsivaizduoti, kad projektas būtų tokios apimties, kaip yra dabar. Nors visi objektai, be sporto muziejaus, buvo labai reikalingi. Abejoju, ar pavyks tokios apimties viską pastatyti, bet stadioną tikrai taip“, – teigė meras.

Statyti tokį objektą koncesijos būdu irgi greičiausia galimybių nelikę – anot mero, jokie investuotojai nenorės imtis panašaus objekto, nes esą sutrypta valstybės reputacija pritraukiant investicijas.

Klausiamas, ar galima bus panaudoti dalį parengto projekto, meras sakė, kad greičiausiai ne – nebent tik projektinio pasiūlymo idėją, bet greičiausia teks skelbti naują konkursą.

„Mūsų keli žingsniai, kurie tikrai bus, tai ieškinys ŠMSM ir VPT, siekiant atlyginti visus patirtus nuostolius ir dėl mūsų lūkesčių sužlugdymo ir melagingos išvados, kurią jie pateikė. Tai nuo 2013 metų vyksta šis projektas, vien per pastaruosius penkerius metus dirbo apie šimtas žmonių. (...) Visus nuostolius suskaičiavus, suma galėtų siekti 0,5 mln. eurų“, – teigė P.Poderskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs