– Apie Lukiškių aikštės rekonstrukciją kalbama nemažai. Pirminis projektas, regis, buvo kiek taisomas, buvo laukiama ir visuomenės pastabų. Ar dabar jau turite galutinį variantą? – klausėme mero R.Šimašiaus.
– Lukiškių aikštės pertvarkymo istorija tęsiasi, galima sakyti, jau 25-erius metus. Manau, galiausiai reikia imti ir išspręsti šį klausimą. Ketiname visiškai demokratizuoti Lukiškių aikštę ir paversti ją kiekvienam miestiečiui patrauklia erdve.
Mūsų tikslas šią aikštę paversti vieta, kurioje maloniai leisti laiką galėtų įvairaus amžiaus ir įvairaus pomėgio žmonės.
Mūsų tikslas šią aikštę paversti vieta, kurioje maloniai leisti laiką galėtų įvairaus amžiaus ir įvairaus pomėgio žmonės. Tai turėtų būti augančios ir demokratiškos visuomenės susibūrimo vieta.
Kokiame dabar esame etape? Konkurso būdu jau išrinkome visus darbus atliksiantį rangovą, o savivaldybėje bus sukurta grupė, kuri prižiūrės šio projekto vystymą. Savivaldybė suformulavo reikalavimus, kaip ta aikštė turi atrodyti, taigi artimiausiomis dienomis lauksime iš rangovo galutinio projekto.
– Pabrėžiate tai, kad Lukiškių aikštę ketinama paversti daugiafunkce erdve. Visuomenėje pasigirsta nuomonių, kad tikslingiau būtų turėti konkrečią kryptį – parkas, prekybos erdvė ar reprezentacinė zona. Ką manote apie tai?
– Tikrai nenorime orientuotis į gigantomaniją, populizmą ar monumentalumą. Lukiškių aikštė yra pakankamai didelė, kad galėtų atlikti ne vieną funkciją. Vilniečių poreikiai iš tiesų įvairūs. Gal vieni norės per pietų pertrauką papietauti ant žolės, kiti prisėsti ant suoliuko ir valandai paskaityti knygą, treti – ko nors įsigyti ar praleisti laiką su šeima, vaikais.
Norime, kad ši erdvė miesto centre atitiktų kuo daugiau vilniečių poreikių. O vietos tikrai užteks viskam. Svarbiausia ji turi būti reikalinga vilniečiams, naudojama, ne tokia, kaip dalis mūsų jau esamų aikščių. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės aikštė. Pripažinkime, ji neturi savo funkcionalumo ir yra skurdoka, taigi nėra pavyzdys kuriant Lukiškių aikštės vaizdą. Bernardinų sodas, galbūt ir galėtų būti orientyras, tačiau prisiminkime, kad jo ir vieta, ir pobūdis visai kiti.
– Pasigirsta nuogąstavimų, kad Lukiškių aikštę ketinama paversti tiesiog grindiniu – Gedimino prospekto tęsiniu. Kiek tokios baimės yra pagrįstos?
– Galiu ramiai patikinti, kad žalia spalva Lukiškių aikštėje dominuos. Tiesą sakant, net galėsime vadinti ne aikšte, o parku. Vis dėlto, grįžtant prie daugiafunkciškumo, reikėtų pasakyti, kad bus reikalingi ir grįsti plotai. Taigi – stengsimės visą suderinti.
Galiu ramiai patikinti, kad žalia spalva Lukiškių aikštėje dominuos. Tiesą sakant, net galėsime vadinti ne aikšte, o parku.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad yra vietų, kur pilna žalumo, o būti nesinori. Taip pat yra nemažai grįstų takelių, kuriais eiti maloniau nei neprižiūrėtais takais. Taigi – tikslas vilniečiams atverti malonią pabūti erdvę.
– Kiek skirta dėmesio šios aikštės integravimui į bendrą miesto gyvenimą – Gedimino prospektą ir šalia esančias zonas?
– Džiaugiuosi, kad tam visi konkurso dalyviai skyrė labai daug dėmesio. Siekta geriausių sprendimų integruoti aikštę ir į Gedimino prospektą, atsižvelgti ir į šalia esantį Baltąjį tiltą ar Tauro kalną. Tai – viena svarbiausių miesto aikščių. Matome, kad yra daug pramintų takelių nuo stotelės, kiek atkirsta Šermukšnių gatvė. Apie visus šiuos aspektus reikia pagalvoti.
Galiausiai, kas labai svarbu – Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atidarytas karilionas. Lukiškių aikštė galės būti unikali vieta, kur galima bus, pavyzdžiui, iškylauti su šeima klausantis šio nuostabaus instrumento, kas su dabartiniu aikštės išdėstymu sunkiai įmanoma.
– Visai neseniai atgijo kalbos ir apie paminklą Jonui Basanavičiui. Ar svarstoma apie tai, kad jis galėtų papuošti Lukiškių aikštę?
– Paminklas Jonui Basanavičiui Lukiškių aikštėje tikrai nenumatytas. Galbūt koks nors paminklas kada nors šioje aikštėje ir atsiras, bet tokio projekto, kuris atitiktų miesto viziją ir dvasią dar nemačiau. Tiesą sakant, kol kas nematau geresnio varianto už kažkada Benedikto Vanago ir kitų entuziastų aikštėje iškeltą vėliavą su Vyčiu. Tai puikus sprendimas, kuris džiugina daugelį vilniečių, taigi, manau, kol kas jis ir liks.
– Vienas įdomiausių klausimų vilniečiams, turbūt – kaina. Kokių investicijų prireiks tokiam planui įgyvendinti?
– Iš tiesų esame dėkingi Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, kurios suprato šios aikštės poreikį ir skyrė tam lėšų. Šiam projektui iš nacionalinio biudžeto bus skirta apie 2 mln. eurų.
– Minėjote, kad savivaldybė pasiryžusi pakeisti ne tik miesto aikštės, bet ir rajonų veidą – įrengti ar atgaivinti skverus. Nuo ko ketinate pradėti?
– Iš tiesų, akivaizdu, kad rajonuose trūksta žaliųjų erdvių. Iki Vingio parko ar Bernardinų sodo atvažiuoti gali ne visi ir ne kasdien. Mūsų tikslas – kad kiekvienas vilnietis per 5 min. pėstute galėtų pasiekti nedidelį skverą, parkelį. Kai kuriuose rajonuose jų nėra visai, kai kurie turi, bet labai apleistus. Rudenį atlikome analizę ir išsiaiškinome, kad norint įgyvendinti minėtą tikslą, Vilniuje turėtų atsirasti apie 30 naujų žaliųjų erdvių. Taigi jau planuojame pradėti darbus. 10 naujų skverų ar parkelių vilniečius džiugins jau šiemet.
