R.Šimašius apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Praneša kadencijos vidury
„Apie Vilnių ir trečiąją mano kadenciją.
Tai yra klausimas, kurio sulaukiu jau vis dažniau. Mūsų politinėje kultūroje madinga atsakymą dėl kandidatavimo tempti iki paskutinės minutės. Aš taip nedarysiu – manau, kadencijos vidurys yra geras laikas vilniečiams pranešti apie tai, kas jų laukia per dvejus metus. Taip pas, kas laukia po jų. Bet apie viską iš eilės“, – toks įrašas pasirodė ketvirtadienio rytą Vilniaus mero profilyje.
Anot R.Šimašiaus, kai pirmą kartą tapo meru, pirmuosius dvejus metus „miestas atrodė lyg garvežys, kuriam jau trūksta anglių pajudėti, o šalia vagonų su laimingais žmonėmis jam prikabinta ir krovinių su toksinėmis atliekomis“.
„Tokį Vilnių aš radau – neturintį pinigų viešojo transporto kurui, bet leidžiantį sau turėti nuosavą taksi bendrovę. Vakarų šalyse prisistatantį visiems atviru miestu, bet kartu draudžiantį „Baltic pride“ eitynes mieste.
Skendintį skolose, bet leidžiantį sau turėti nuosavas ir nuostolingas oro linijas. Kuriantį utopines vizijas apie pasaulinius muziejus, bet savam lietuviškam meno muziejui, kurį pasiryžo dovanoti mecenatas, nerandantį sklypo mieste. Nevalantį apsnigtų miesto pėsčiųjų bei dviračių takų (kiek jų buvo), bet randantį laiko darbo metu pasivėžinti iki medžioklės plotų (irgi reali istorija)“, – rašo meras.
Miestas pradėjo kvėpuoti
Tai buvęs sunkus laikas, todėl Vilniui, anot R.Šimašiaus, teko laikytis dietos. Bet esą pavyko, miestas nebankrutavo, pradėjo kvėpuoti.
Dabar esą situacija štai tokia: „Vilnius jau ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui įrodė, kaip kūrybiškai galima kovoti su pandemijos pasekmėmis ir padaryti taip, kad dauguma pasaulio miestų sektų mūsų pavyzdžiu – kaip nutiko su miestu-lauko kavine.
Į Vilniaus merus aš 2023-iaisiais nekandidatuosiu. Manau, kad dvi kadencijos – optimalus laikas įrodyti savo galimybes, pasiekti didelių rezultatų.
Parodėme, kad vakcinavimas gali būti ne nykus ir stringantis, o sustyguotas lyg šveicariškas laikrodis ir keliantis tik teigiamas emocijas. Tai, kad savivaldybės įmonės gali dirbti pelningai ir konkuruoti su didžiausiais verslais – nieko nebestebina. Pati savivaldybė tapo patraukliu darbdaviu – nes įrodė, kad gali būti lanksti, atvira, greita ir kūrybiška. Todėl čia dirba geriausi specialistai – o ne tie, kurie negali rasti darbo kitur.“
Per artimiausius dvejus metus R.Šimašius žada daug ir įvairių pokyčių mieste, tačiau tada jau būsiąs laikas pokyčiams jam pačiam.
„Grįžtu prie klausimo – ar po dvejų metų sieksiu trečiosios mero kadencijos? Mano atsakymas – laikas pokyčiams. Įvairiems. (...)
O į Vilniaus merus aš 2023-iaisiais nekandidatuosiu. Manau, kad dvi kadencijos – optimalus laikas įrodyti savo galimybes, pasiekti didelių rezultatų, sukurti ilgalaikius pokyčius. Ir kartu nesusitapatinti su postu, nesusilieti su juo, neprarasti savęs – miestai sparčiai keičiasi, turi keistis ir juos vairuojantys asmenys“, – taip į klausimą, ar sieks trečios kadencijos, atsako meras.
„Todėl sakau – ruoškitės. Ruoškitės, kad ateinantys dveji metai Vilniuje bus labai didelių ir gerų pokyčių metai – nes turime stipresnę komandą, daugiau žinių, daugiau pasitikėjimo, daugiau pagreičio.
Ruoškitės, kad po dvejų metų Vilniuje reikės kito mero ar merės, kuris užtikrins, kad Vilnius būtų nebloškiamas atgal, ir netgi nesitenkins tuo, kas pasiekta, o ves miestą į priekį, ir dar labiau įgalins vilniečius kurti darnų ir veržlų miestą. Dėl to ir apie savo sprendimą paskelbiu jau dabar, ne paskutinę akimirką – kad užtektų laiko atsirasti stipriems kandidatams, kad jie galėtų pasiruošti šiam darbui, kad vilniečiai turėtų iš ko rinktis. O kad bus iš ko rinktis – neabejoju. Žinau tokių žmonių ne vieną savo komandoje ir aplink.
Ką veiksiu aš po dvejų metų? Bus matyti. Ką nors, kas man bus iššūkis ir labai prasminga“, – rašo R.Šimašius.
Dukart nugalėjo A.Zuoką
2019 metų kovą R.Šimašius buvo perrinktas antrai kadencijai tiesioginiuose merų rinkimuose. Antrajame rinkimų ture jis antrą kartą (kaip ir 2015 metais, kai tiesioginiai merų rinkimai vyko pirmą kartą) nugalėjo Artūrą Zuoką.
Pastarųjų rinkimų pirmajame ture vilniečiai rinkosi net iš 17-os kandidatų į merus, o tai buvo daugiausia iš visų savivaldybių. Tačiau rimčiau pasipriešinti R.Šimašiui tuomet nepajėgė niekas – rinkimų naktį VRK skelbtais duomenimis, jis gavo 37,33 proc. balsų.
A.Zuokas, patekęs į antrą turą, tenkinosi 15 proc. mažesniu rezultatu – už jį balsavo 22,7 proc. vilniečių. Toliau rikiavosi Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (10,9 proc.), konservatorių kandidatas Dainius Kreivys (9,07 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keltas dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (4,9 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė, Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė (4,72 proc.).