Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 09 09 /18:41

Remigijus Šimašius po apklausos STT: „Daugiausia kalbėjome apie paminklą Jonui Basanavičiui“

Vilniaus meras ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius penktadienį keturias valandas dalyvavo apklausoje korupcijos byloje, kurioje įtarimų sulaukė buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. R.Šimašius buvo apklaustas liudytojo statusu.
Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Po apklausos R.Šimašius tvirtino, kad jo spėjimas buvo teisingas ir tyrėjai daugiausia klausinėjo apie paminklo Jonui Basanavičiui statybos peripetijas.

„Tie patys klausimai, kurie buvo įvardinti viešai. Kad ir kaip būtų keista, mūsų patriarchas turbūt tikrai karste vartosi, bet turbūt tris ketvirtadalius laiko kalbėjome apie tai, o taip pat apie kitas aplinkybes, kurios buvo viešai įvardintos. Paaiškinau, papasakojau viską, ką žinau. Kas darė spaudimą, kas nedarė spaudimo, kas bandė daryti, nes padaryti kol kas nepavyko niekam“, – po apklausos STT žurnalistams sakė R.Šimašius.

Kad ir kaip būtų keista, mūsų patriarchas turbūt tikrai karste vartosi, bet turbūt tris ketvirtadalius laiko kalbėjome apie tai, – sakė R.Šimašius.

Be J.Basanavičiaus paminklo, pasak Vilniaus mero, tyrėjus domino vartojimo kreditų reglamentavimas ir greitkelio statyba.

R.Šimašius sakė, jog jam pačiam keista, kad paminklo J.Basanavičiui istorija tapo pagrindiniu klausimu, dominusiu STT. Jis tikino šiuo klausimu niekada nepatyręs spaudimo iš buvusio liberalų pirmininko E.Masiulio, nors pats E.Masiulis šią savaitę žiniasklaidai pasakojo prašęs R.Šimašių nuraminti dėl paminklo kilusias aistras.

Pasak Vilniaus mero, praėjusių metų pabaigoje apie paminklą jo klausinėjo visi ir tai R.Šimašiui atrodė keista.

„Reikėtų prisiminti, kad praėjusių metų gruodžio mėnesį čia visi klausinėjo apie paminklą. Grįžus pas tėvus, tėvai klausė, kas čia verda aistros, kodėl dėl paminklo. Žurnalistai klausinėjo. Natūralu, kad buvę partijos kolegos ir visi kiti lygiai taip pat klausinėjo, visi apie tai šnekėjo. Aš nepamenu to tiksliai momento. Tikrai žinau, kad nebuvo jokio prašymo, jokio spaudimo momento, ar kažko panašaus“, – teigė R.Šimašius.

Pasak jo, Sirvydo skvere paminklą statyti norėjo ir Lietuvos laisvės sąjunga, ir Nacionalinio muziejaus vadovybė, ir premjeras, kuris neva prašė dar nagrinėti, siūlė galbūt rasti pinigų skverui sutvarkyti.

Detaliai aptarė savivaldybės tarybos posėdį

Vilniaus meras pripažino, kad pareigūnus detaliai domino praėjusių metų gruodžio 2 dienos savivaldybės tarybos posėdis, kuriame nutarta paminklo statybų klausimą atidėti.

„Iš tiesų situacija labai aiški. Tuo metu jau buvo pateikta pozicija Plėtros departamento ir aš pats jai pritariau, ir su vicemerais buvome aptarę, kad vis dėlto vieta J.Basanavičiaus paminklui yra priešais Filharmoniją, kad mes tą skverą sutvarkome ir tai bus tinkama vieta. Staiga atsiranda Laisvės sąjungos frakcijos pasiūlymas, kad ne, paminklas turi atsirasti Sirvydo skvere. Staiga kažkodėl „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, kuri tuomet dar buvo koalicijoje, irgi sako, kad būtinai turi būti Sirvydo skvere“, – atsiminė R.Šimašius.

Tuomet esą nutarta, kad negražu ir negerai, kai sprendimas dėl paminklo tautos patriarchui yra priimamas kelių balsų persvara.

„Tada dar buvo viltis, kad pavyks sprendimą konsensusu priimti, kad bus išgirsti argumentai, dėl to buvo padaryta pertrauka“, – aiškino R.Šimašius.

Jis tikino pats sudaręs grupę iš politikų, kurie turėtų dėl to nuspręsti ir ši nutarė paminklą statyti priešais Filharmoniją. O tuomet esą atsiradę naujų siūlymų paminklą statyti Lukiškių aikštėje.

R.Šimašius tikino, kad gruodžio 2 dienos posėdyje klausimą atidėti jam pasiūlė Miesto plėtros departamentas. Jis tikino neprisimenantis, ar toks siūlymas buvo pateiktas raštu ir koks asmuo jį pateikė.

Klausė apie pietus su „MG Baltic“ ir partijos finansus

Vilniaus meras pripažino, kad tyrėjai domėjosi ir šiemet gegužę įvykusiais jo pietumis su „MG Baltic“ atstovais, per kuriuos taip pat aptartas paminklas J.Basanavičiui.

Tačiau R.Šimašius patikino, kad koncernas niekada nesiūlė jokios paramos už šį sprendimą.

„Kalbėjome, bet kalbos esmė buvo tokia, kad sprendimas dėl vietos yra priimtas ir tai bus ne ten, kur jie norėjo, pageidavo, stūmė“, – tikino R.Šimašius.

Pasak jo, koncerno atstovai nedavė jokių užuominų apie jokį susitarimą su E.Masiuliu dėl paminklo vietos ar išvaizdos.

Tiesą sakant, to argumento nelabai ir supratau, nes labai užuominomis ir Ezopo kalba, bet buvo apie tai užsiminta, – sakė R.Šimašius.

Pasak R.Šimašiaus, „MG Baltic“ argumentu siūlant statyti paminklą būtent Sirvydo skvere buvo pareiškimas neva ten nepastačius J.Basanavičiaus, kažkas ten pristatys namų.

„Žinote, buvo apie tai labai keistai užsiminta. Tiesą sakant, to argumento nelabai ir supratau, nes labai užuominomis ir Ezopo kalba, bet buvo apie tai užsiminta“, – pripažino R.Šimašius.

R.Šimašiaus teigimu, tyrėjai per apklausą uždavė klausimų ir apie Liberalų sąjūdžio finansavimą, tačiau jis tikino nieko negalėjęs jiems pasakyti, nes to tiesiog nežinojo.

Vilniaus meras sako, kad tyrėjai neuždavinėjo klausimų apie jo asmeninį susirašinėjimą ir jokiais laiškais per apklausą nesirėmė.

Domino ir laiškas Lietuvos bankui

R.Šimašius neslėpė, kad tyrėjus domino ir jo praėjusių metų kovą parašytas laiškas Lietuvos bankui dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo. Liberalų sąjūdžio pirmininkas sakė, kad tuo metu nelabai noriai kaip Ekonomikos komiteto atstovas buvo tapęs Seimo valdybos suburtos darbo grupės nariu.

„Atėjo žmogus, advokatas, kuris dirbo su kita įmone vartojimo kreditų ir pasakė, kad, klausykite, turime čia problemų, nesąmoningą reguliavimą siūlo. Aš sakiau: „klausykite, jokių įstatyminių iniciatyvų nesiimsiu, galiu tik išdėstyti rašte Lietuvos banko valdybai, kad jų reguliavimas gali prasilenkti su asmens duomenų neliečiamumu, reguliavimas gali būti perteklinis ir reguliavimas poįstatyminiu aktu neaišku, ar teisėtas“, – pasakojo R.Šimašius.

Jis patikslino, kad laišką parašyti prašė advokatas Kęstutis Kvainauskas, tuomet ėjęs Nacionalinės finansinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko pareigas.

Laišką Lietuvos bankui R.Šimašius parašė prieš pat palikdamas Seimą ir tapdamas Vilniaus meru.

„Tai buvo vienas iš paskutinių darbų, užbaigiančių“, – sakė jis.

Alma Vaitkunskienė – R.Kurlianskio bendrakursė

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė

R.Šimašius pripažino žinantis, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė yra buvusi kyšio E.Masiuliui davimu įtariamo „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio bendrakursė.

Tiesa, jis sako apie sužinojęs ne paskirdamas ją į aukštas pareigas savivaldybėje, o pavasarį, kai buvo atliktos kratos pas E.Masiulį.

„Ji man tai pasakė, kai iškilo E.Masiulio byla. Ji pasakė šitą dalyką, nes natūralu, tai gali turėti reikšmės kažkur kažkam“, – sakė R.Šimašius.

Pasak mero, bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius yra jo paties kursiokas, todėl jis neįžvelgė jokių sąmokslo teorijų dėl A.Vaitkunskienės kurso draugų.

„Lietuva, deja, yra mažesnė negu mes norėtume. Turbūt yra tų sąsajų įvairių formalių ar neformalių“, – atsiduso Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

R.Šimašius tikino iš daugelio kandidatų į administracijos direktorės pareigas A.Vaitkunskienę pasirinkęs skirti pats, be niekieno rekomendacijų, o liberalai buvo tik informuoti apie sprendimą.

Pasakojo kalbėsiantis apie J.Basanavičių

Kad eina liudyti STT R.Šimašius dar prieš apklausą pats pranešė tiesioginės transliacijos socialiniame tinkle „Facebook“ metu. Tiesioginę konferenciją meras surengė prieš eidamas į duoti parodymų STT tyrėjams.

„Pašnekėsim turbūt apie Basanavičių“, – sakė R.Šimašius, primindamas E.Masiuliui pareikštus įtarimus, tarp kurių – spaudimas dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos.

„Jeigu visiems įdomu – ar spaudė kas nors, ar nespaudė, (...) Eligijus Masiulis niekada nespaudė“, – tęsė R.Šimašius.

Pašnekėsim turbūt apie Basanavičių, – kalbėjo R.Šimašius.

Tačiau spaudimo jis pareiškė sulaukęs – tik ne iš liberalų, o iš kitų politinių jėgų. Esą „primygtinai įtikinėti, gal netgi ir spausti“ jį bandė dviejų frakcijų Vilniaus taryboje atstovai iš „tvarkiečių“ bei Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos gretų.

Be to, R.Šimašius užsiminė sulaukęs ir keistų signalų iš premjero Algirdo Butkevičiaus. Jis esą „turėjo labai aiškų vaizdinį, kad reikia statyti paminklą ten, kur sponsoriams norisi“.

Pasak jo, paminklas J.Basanavičiui bus prie Nacionalinės filharmonijos – „Ten, kur turi stovėti, o ne ten, kur kažkas užsinorėjo.“

R.Šimašius po apklausos pažadėjo suteikti išsamius komentarus žiniasklaidai.

A.Zuokas nepraleido progos pasireklamuoti

Į R.Šimašiaus pasisakymą neva dėl J.Basanavičiaus paminklo sulaukė spaudimo iš premjero ir A.Zuoko vadovaujamos frakcijos, sureagavo A.Butkevičius. Jis per atstovą spaudą perdavė, kad tai absurdas.

Tuo tarpu A.Zuokas po trečios R.Šimašiaus apklausos valandos pats pasirodė prie STT pastato.

Jis tikino norintis paklausyti, ką Vilniaus meras kalbės po apklausos, ir neigė jo pasakymą esą Lietuvos laisvės sąjunga spaudė merą statyti J.Basanavičiaus paminklą Sirvydo skvere.

A.Zuokas pripažino, kad jo frakcijos nuomone, šiam paminklui ne vieta automobilių stovėjimo aikštelėje ir geriau jis stovėtų Sirvydo skvere arba Lukiškių aikštėje, kuri šiuo metu kaip tik rekonstruojama. Tačiau A.Zuokas tikino, kad „MG Baltic“ dėl to su juo niekada nekalbėjo.

Su visa pagarba J.Basanavičiui, bet per ilgas laiko tarpas vien apie jį kalbėti, – sakė A.Zuokas.

„Dabar suprantu, kodėl R.Šimašius priešinosi Sirvydo skverui. Jei jam buvo žinoma, kad galbūt vyksta tyrimas, tai todėl jį ir nukišo į automobilių stovėjimo aikštelę, kad paneigtų galimą versiją arba kaltinimą“, – teigė A.Zuokas ir pridūrė, kad dabar būtinai siūlys persvarstyti savivaldybės tarybos sprendimą ir paminklą statyti Lukiškių aikštėje.

Tačiau A.Zuokas netiki, kad STT domisi tik J.Basanavičiaus paminklu.

„Su visa pagarba J.Basanavičiui, bet per ilgas laiko tarpas vien apie jį kalbėti. Taip ilgai aš nesu buvęs nė karto. Tai reiškia, kad yra, ką klausti“, – juokėsi buvęs Vilniaus meras.

Pasak jo, daug realiau skamba versija, kad R.Šimašius bus klausinėjamas apie savo laišką Lietuvos bankui dėl greitųjų kreditų.

Rašė laiškus dėl kreditų

15min jau rašė, kad vienas iš prokurorų įtariamų motyvų, už ką buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis galėjo gauti kyšį, buvo jo ir partijos kolegų pastangos užkirsti kelią griežtesnėms taisyklėms, kurios ir lėmė drastišką greitų paskolų dalybų sumažėjimą.

Tuomet prie kovos prisidėjo ir R.Šimašius. Pernai kovo 31 dieną jis parašė prašymą Lietuvos banko valdybai, kuriame buvo kalbama apie vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą. R.Šimašius prašė palengvinti paskolos išdavimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad galiojantys nuostatai nedera su pasikeitusia ekonomine situacija, pažeidžia žmogaus teises bei laisves.

R.Šimašius taip pat nerimavo, kad greitojo kredito negalės gauti atlyginimą vokeliuose gaunantys darbuotojai.

„Tuo atveju, jeigu toks darbuotojas susidurtų su laikinais finansiniais sunkumais (pavyzdžiui, atsirastų skubių neplanuotų išlaidų, tokių kaip vaistinių preparatų pirkimas, antstolio išieškomos paskirtos baudos mokėjimas), tokiam darbuotojui būtų atsisakyta išduoti trumpalaikį vartojimo kreditą“, – laiške Lietuvos bankui rašė R.Šimašius.

Teisėsauga įtaria, kad E.Masiulis iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį.

E.Masiulis šią savaitę pareiškė iš R.Kurlianskio ėmęs 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos