„Niekaip kitaip kaip tik akibrokštu negalima vertinti, kai Austrija ne tik paleidžia vieną įtariamųjų Sausio 13-osios byloje, bet ir siunčia kitus nuolaidžiavimo totalitariniam režimui ženklus: priima komplimentus iš Rusijos, kad valstybė išlaikė „teisinės valstybės testą“; vadina sausio įvykius Vilniuje ne nusikaltimu, o istorija, ir faktus apie šiuos įvykius, atitinkamai, ne nusikaltimo įrodymais, o istoriniais faktais; nemato reikalo ištarti, kad tai, kas įvyko, yra klaida, dėl kurios apgailestauja“, – savo tinklaraštyje rašo R.Šimašius.
Tragiškų Sausio 13-osios įvykių 21-ųjų metinių išvakarėse paskelbtame įraše ministras sakė, kad Lietuva turi liudyti laisvės prasmę kitoms šalims.
Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą Austrijos pareigūnai Vienos oro uoste sulaikė 2011 metų liepos 14-ąją, tačiau nepraėjus nė parai paleido.
„Lietuva dar atsimena laisvės kainą, žino ne tik laisvės, bet ir priespaudos skonį. Daugelis visuomenių Europoje to nebežino ir mūsų pareiga yra neįkyriai, bet aiškiai liudyti laisvės prasmę. Kad to reikia, puikiai parodė praėjusieji metai“, – teigia R.Šimašius.
Sausio 13-osios byloje įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą Austrijos pareigūnai Vienos oro uoste sulaikė 2011 metų liepos 14-ąją, tačiau nepraėjus nė parai paleido.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia.
Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
„Kita vertus, džiugu matyti, kai visų Europos Sąjungos valstybių atstovai vienbalsiai priima dokumentus, kuriuose aiškiai ir vienprasmiškai išsakomas palaikymas Lietuvos argumentams, pasmerkiami komunistiniai nusikaltimai, primenama, kad jų tyrimas – bendras reikalas, o bendradarbiauti tiriant šiuos nusikaltimus – teisinė ir moralinė būtinybė“, – pastebi ministras.
