Anot R.Šimašiaus, „Gemmo“ planuojamo įgyvendinti projekto naudą naujoji valdančioji dauguma vertins iš naujo.
Sutartis kelia abejonių
„Ši sutartis yra ankstesnės valdžios palikimas, ji turi įvairių aspektų. Jei mums tektų arba tą sutartį realizuoti, arba pratęsti sutarties įsigaliojimo terminą, mes iš naujo vertintumėme, ar ji yra naudinga miestiečiams.
Faktas, kad reikia pagerinti apšvietimo kokybę, faktas, kad reikia investuoti, labai gerai, jeigu būtų privatus investuotojas. Bet ar būtent šita sutartis su šiuo privačiu investuotoju yra geriausia galima Vilniui, šituos dalykus dar aiškinsimės“, – BNS sakė būsimasis meras.
Ar pratęsti sutarties įsigaliojimo terminą iki birželio 28 dienos, trečiadienį paskutiniame posėdyje turėtų spręsti kadenciją baigianti Vilniaus taryba.
„Nesakyčiau, kad (investuotojai) įtikino ar kad neįtikino. Tikrai nesu šiandien toje pozicijoje, kad galėčiau drąsiai kelti ranką, kad sakyčiau, kad ši sutartis yra geriausia galima. Tą klausimą žiūrėti kol kas per anksti“, – BNS pridūrė R.Šimašius.
Konkursą laimėjusi ir sutartį prieš metus pasirašiusi Italijos geležinkelio, apšvietimo ir kitos infrastruktūros statybos ir priežiūros bendrovė „Gemmo“ jau yra gavusi preliminarų finansavimo pasiūlymą iš Europos Komisijos (EK) įsteigto ir vieno didžiausių Vokietijos bankų „Deutche Bank“ valdomo Europos energijos efektyvumo fondo – su juo derinamos techninės detalės.
Dideli miesto įsipareigojimai
„Gemmo“ vykdomasis direktorius Aldo Bevilacqua teigė, kad projektas galėtų būti puikus pavyzdys, jog Vilnius – progresyvus miestas, efektyviai vartojantis energiją ir teikiantis kokybiškas viešąsias paslaugas.
„Gemmo“ vykdomasis direktorius Aldo Bevilacqua teigė, kad projektas galėtų būti puikus pavyzdys, jog Vilnius – progresyvus miestas, efektyviai vartojantis energiją ir teikiantis kokybiškas viešąsias paslaugas.
„Be to, tai būtų ir stiprus įrodymas, kad Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė puikiai veikia, todėl būsimiems užsienio investuotojams nekiltų įtarimų dėl šalies politinės ar teisinės rizikos“, – pranešime spaudai sakė „Gemmo“ vadovas.
Savivaldybės ir „Gemmo“ sutartis turi įsigalioti balandžio 28-ąją – pagal ją investuotojai iki tol privalėjo rasti, kas finansuos projektą. Bendrovė paprašė patikslinti kai kurias sutarties nuostatas, taip pat atidėti jos įsigaliojimo terminą.
Valdančiojoje daugumoje būsiančių konservatorių atstovai tvirtina, kad įsigaliojus sutarčiai, Vilniaus savivaldybė per metus italų bendrovei turėtų mokėti 5,2 mln. eurų, ir tai esą būtų daroma net ir tuomet, kai „Gemmo“ dar nebus padariusi jokių investicijų.
Kadenciją baigiantis miesto meras Artūras Zuokas prieš metus sakė, kad viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu įgyvendinamas projektas miestui leis už elektrą kasmet sutaupyti apie 2 mln. eurų.
Per 2 metus – 31,3 mln. eurų
Pagal sutartį „Gemmo“ ir Estijos įmonė VSLS per dvejus metus turėtų atnaujinti gatvių apšvietimą, investuoti 31,3 mln. eurųir 18 metų valdyti bei prižiūrėti. Skaičiuojama, jog bendra sutarties vertė siektų apie 98 mln. eurų.
Šiuo metu 44 tūkst. šviestuvų paskutinį kartą buvo atnaujinti 1997-2000 metais. Miesto gatvių apšvietimo įrenginių nusidėvėjimas viršija 89,5 proc. Skaičiuojama, jog modernizavus tinklus, elektros suvartojimą galima būtų sumažinti net 70 procentų.