„Matyt, mes būsime priversti skelbti ir ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų surasti papildomi finansavimo šaltiniai“, – S.Skvernelio žodžius žurnalistams Vyriausybėje citavo BNS. Jo teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.
Bus lengviau ieškoti pinigų
Anot premjero, papildomą finansavimą planuojama skirti dar šiemet. Praėjusią savaitę S.Skvernelis sakė, kad reikiama suma galėtų būti iki 5 mln. eurų, bet tikslesnius skaičius tikimasi įvardinti parengus investicinį projektą. Pasak S.Skvernelio, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų skirti pinigų iš specialaus fondo.
Šiuo metu jau yra prasidėję tvarkymo darbai kalno šiaurės vakariniame šlaite, kur užfiksuotos didžiausios nuošliaužos – juos už 2 mln. 860 tūkst. eurų atlieka bendrovė „Rekreacinė statyba“. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į grėsmę pietrytiniam šlaitui, ant kurio stovi Aukštutinės pilies liekanos, sienoje matyti nesenas įtrūkimas.
Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žadėjo pateikti ir pristatyti viešai per tris savaites. Vyriausybė nurodo, kad atlikti neinvazinius geofizikinius tyrimus ir pateikti išvadas Lietuvos ir Lenkijos geologijos tarnybų atstovai turėtų iki liepos 26 dienos.
Pažymima, kad iki liepos 24-osios bus inicijuotas kreipimasis dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus kyla grėsmė prarasti nekilnojamąją vertybę.
Kaip žurnalistams teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, galutinį sprendimą turi priimti Vilniaus savivaldybė – į ją ketinama kreiptis šią ar kitą savaitę.
Savivaldybė – pasiruošusi
R.Šimašius tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasiruošusi skelbti ekstremalią situaciją vos gaus tokį kreipimąsi iš Lietuvos nacionalinio muziejaus.
„Pirmiausia aš noriu pasidžiaugti, kad pagaliau, kai premjeras su ministrais apsilankė ant Gedimino pilies kalno, jiems paaiškėjo visas padėties rimtumas. Džiaugiuosi, kad po pusantrų metų mano raginimų, priminimų, laiškų, lindimo, kad reikia priimti tokius sprendimus, tokie sprendimai pagaliau priimami“, – trumpojoje spaudos konferencijoje kalbėjo meras.
Taip pat R.Šimašius akcentavo, kad darbai neturi būti daromi po pusantrų metų svarstymo ir delsimo, o tada griebiant strimgalviais, o iš karto. „Kadangi situacija yra labai rimta, kalnas deformuojasi, slenka ne tik šiaurinis, bet ir pietinis šlaitas, natūralu, kad ekstremali situacija turi tęstis tol, kol bus baigti visi tvarkymo darbai. Ir ne taip, kaip darė LNM su ilgais manevrais, bet reikia greitesnių sprendimų dėl pietinio šlaito“, – teigė Vilniaus vadovas.
Pirmiausia aš noriu pasidžiaugti, kad pagaliau, kai premjeras su ministrais apsilankė ant Gedimino pilies kalno, jiems paaiškėjo visas padėties rimtumas, – sakė R.Šimašius.
S.Skvernelis yra išsakęs priekaištų, kad Vilniaus savivaldybė ekstremalios situacijos nepaskelbė anksčiau, tačiau R.Šimašius atkerta – jeigu būtų prašymas, ekstremali situacija būtų paskelbta, nes esą jau po pirmos nuošliaužos situacija buvusi aiški.
Vilniaus miestas, anot mero, ir dabar neatsisako minties, kad, perdavus kalną savivaldybei, ji galėtų tvarkyti jį, o kalnas stovėtų ilgai ir tvirtai.
Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis anksčiau yra teigęs, kad ekstremalios situacijos negalima skelbti, nes nekyla pavojus žmonėms. Tačiau R.Šimašius tokio trikdžio neįžiūri: „Prieš pusantrų metų, kai atsirado pirmoji, atrodė, nedidelė, nuošliauža, tada nebuvo duomenų, kad gali kilti pavojus. Dabar jau visiškai akivaizdu, kad jeigu ne žmonių gyvybei, tai kultūros vertybėms pavojus yra labai rimtas. Man dėl ekstremalios situacijos skelbimo jokių abejonių nėra.“
Meras neatmeta galimybės, kad kalnas gali būti uždarytas lankytojams.
Ekstremali situacija gali būti skelbiama pagal kriterijų „Kyla pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei: gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio įvykio poveikis nekilnojamajai kultūros vertybei, kai kyla jos praradimo grėsmė“. Taip pat pagal Ekstremalių situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą ekstremali situacija skelbiama, kai „gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės teritorijoje užtrunka ilgiau kaip 24 valandas“.
Kada LNM tokį kreipimąsi savivaldybei įteiks, kol kas neaišku. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė jau kelias savaites serga.
Problemų dėl Gedimino kalno kilo po smarkių nuošliaužų pernai – iš pradžių šiauriniame, o vėliau ir pietrytiniame šlaituose.
