– Akį jau džiugina Maironio gatvėje atsinaujinęs senosios spaustuvės fasadas, kaip statybos darbai vyksta „Menų spaustuvėje“?
– Iš Maironio gatvės pusės matoma pastato dalis priklauso Dailės akademijai. Mes su jais draugiškai bendraujame, daug ką deriname statybų metu.
Sąlyginai esame sutarę, kad pas juos studijuojama, o pas mus – ateinama po studijų. Mes esame šiuolaikinių scenos menų centras. Orientuojamės į jaunus menininkus, kūrėjus, atsirandančias neformalias grupes. Siekiame kurti prielaidas naujų koršunovų, nekrošių atsiradimui. Ir sudarome tam terpę. Dailės akademijos pastate yra daugiau dailė, vizualieji menai, o pas mus – scenos menai.
Ateityje kažkurie didesni renginiai galės tuo pat metu vykti net ir abejose patalpose. Dailės akademijai priklauso apie 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Pas mus, kai viskas susitvarkys, bus maždaug 3,8 tūkst. kvadratinių metrų. Vis dar esame įrenginėjimo etape.
– Kada ketinate baigti „Menų spaustuvės“ remontą?
– Negaliu atsakyti. Tai lemia finansavimas. Šiaip Menų spaustuvės remontas turėjo būti baigtas dar 2009 metų pradžioje, Vilniui tampant Europos kultūros sostine, tačiau visas reikalingas finansavimas taip ir nebuvo paskirtas netgi 2008, o dabar – kita ekonominė padėtis. Tačiau didžiojo ir įrangos sandėlio korpusų (viso – apie 2900 kv. m) renovavimo darbai turėtų būti pabaigti per artimiausias savaites.
– „Menų spaustuvei“ šiemet buvo skirta 900 tūkst. Lt iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo. Kodėl jums buvo skirti pinigai?
– „Menų spaustuvės“ renovacijai dabar galiojančiame šių metų savivaldybės biudžete numatyti beveik 4 mln. Lt – tai jau keletą metų Savivaldybės vykdomas investicinis projektas. Statybininkai per šiemet iki dabar darbų yra atlikę už daugiau negu 2 mln. Lt. Tad šios Savivaldybės lėšos ir keliauja statybų bendrovei, statybos darbų rangovei. Savivaldybėje yra skirtingos lėšų „kišenės“, ji pati ir sprendžia – iš kurios kišenės finansuoti jai pačiai priklausančių patalpų komplekso renovaciją.
– Kada oficialiai prasideda jūsų naujas sezonas?
– Mūsų pačių pirmasis naujojo sezono projektas „Naujasis cirko savaitgalis“ vyks rugsėjo 11-13 dienomis, bet Menų spaustuvėje gausu ir ne tik mūsų, bet ir kitų organizacijų projektų. Jie prasideda jau pirmąjį rugsėjo savaitgalį.
– Kaip renkatės, ką įsileisti į „Menų spaustuvės“ sceną?
– Visas nevyriausybinis scenos menų sektorius žino apie mus, nuolat bendraujame su dauguma organizacijų. Papildomai informaciją paskleidžiame porą kartų per metus. Peržiūrime pasiūlymus, atsirenkame, ką galime priimti.
– Kuo „Menų spaustuvė“ pranašesnė už Vilniuje jau buvusias scenas?
– Iki mūsų Vilniuje nebuvo tokio įprasto bet kuriai Vakarų Europos sostinei dalyko kaip scena be trupės (angliška sąvoka „venue“). Yra teatrai, kurie turi savo trupes. Ten kiti vaidinti gali tik, pavyzdžiui, pirmadieniais-antradieniais, o nuomos kainos didžiulės. Šokiui skirtų scenų nėra išvis. Čia yra pirmoji aikštelė atvira visam sektoriui. Vilniuje valstybinių organizacijų repeticijų salės kainuoja tiek pat (nuo 30 iki 70 litų valanda), kiek privačios erdvės Londone ar Kopenhagoje. Mūsų manymu, tai neatitinka ekonominės teatro ar šokio trupių padėties. Mūsų salėmis jie gali naudotis adekvačiomis kainomis. Nevyriausybinėms scenos menų organizacijoms spektaklio rodymas pas mus kaštuoja 10 proc. nuo pajamų iš bilietų. Repeticijų salėje valanda šiam sektoriui šiuo metu kainuoja 5 Lt.
– Kokius pasikeitimus pamatys paprasti vilniečiai?
– Vilniečiai žino, kad pas mus gali rasti besiglaudžiančias nevyriausybines organizacijas, koncentruotai rodomą šiuolaikinį teatrą ar šokį. Pernai „Menų spaustuvės“ patalpose repetavo arba spektaklius rodė beveik visas sektorius – nuo Eimunto Nekrošiaus „Meno forto“ ir Aido Giniočio „Atviro rato“ iki Vyčio Jankausko ar Gyčio Ivanausko šokio trupių. Taip pat spektaklius stato daugybė jaunų kūrėjų. Čia vienoje vietoje jungiasi skirtingi menai. Mėginame įsukinėti ir tarptautinius projektus, atgabenti į Lietuvą nematytus meno reiškinius – pavyzdžiui, naująjį cirką. Vilnietis vilniečiui nelygu, neaišku, ko jis ieško, bet jei jis nori stebėti šiuolaikinį teatrą, šiuolaikinį šokį, jis žino, kad čia bene kiekvieną dieną gali ką nors rasti.
– Kiek laiko veikia „Menų spaustuvė“?
– Projektai šiose erdvėse rodomi nuo 2000 metų. Statybos prasidėjo 2004 m. pabaigoje, bet ir tuomet kas kažkiek laiko vyko atskiri spektakliai ar projektai.
– Kiek žiūrovų ateina į jūsų rodomus spektaklius?
– Kartais salė pilnutėlė, o kartais pustuštė. Juodojoje salėje – 203 vietos, Kišeninėje – apie 70, įmanomos įvairios mobilios erdvių transformacijos. Bet džiaugiuosi, kad prisidėjome prie savo srities harmonizavimo. Ne visi žiūrovai džiaugėsi statybų kaimynyste, bet siekėme, kad publika augtų su mumis, sąmoningėtų. Vidutiniams ar nedideliems projektams mūsų erdvė ideali, didesniems tinka M.K.Čiurlionio menų gimnazijos mokomasis teatras, naujoji „Teatro arena“, kitos scenos.
– Kaip finansiškai verčiasi „Menų spaustuvė“?
– Šiuolaikinius scenos menus ta ar kita forma dalinai finansuoja visos visuomenės. Visur pasaulyje panašios iniciatyvos, panašios scenos yra remiamos. Jei siektume pelno, lengviausia būtų kas vakarą rengti diskotekas. Mes atliekame kūrybinių verslų inkubatoriaus funkciją. Dauguma mūsų pačių ar pas mus vykdomų kitų organizacijų projektų gauna tik dalinį finansavimą.
Lėšų pagrindinei administracinių kaštų daliai skiria Vilniaus miesto savivaldybė, taip pat turime rėmėjų, kurių didžiausias – „Vilniaus energija“. Projektai, programos vykdomi bendradarbiaujant su skirtingais partneriais, kurie neretai padeda ir finansiškai, pavyzdžiui, ambasados pagelbėja atsivežti artistus.
