Zoknių rajone gyvenanti šiaulietė moksleivė Dominyka sako esanti gerokai nusivylusi Šiaulių miesto valdžios požiūriu į tuos, kurie gyvena atokiau nuo miesto centro.
„Dažnai būna, kad net prie vaikų darželio auga metro aukščio žolė. Ne vienas eina į mokyklą per šabakštynus. Baisiai atrodo didžioji dalis Zoknių – nuo Serbentų iki Vilniaus gatvės, visas Zoknių parkelis.
Ten galima pasijausti kaip pačiame gūdžiausiame miške. Takeliais per parkelį žmonės keliauja į miestą: darbą, mokyklas, parduotuves.
Toks jausmas, kad reikia kokios nelaimės – ką nors pagrobs, užpuls. Vieta tam atrodo tinkama. Visada man ten baisu, ypač vakarais. Ten tarsi pelkė. Žinau, kurioje vietoje yra nuo senų laikų likusių kaulų“, – pasakojo Dominyka, atsiuntusi tuziną šviežių nuotraukų.
Tuo pat metu M.Šiurkus prabilo apie tai, kad biurokratija ir sveikas protas sunkiai suderinami dalykai – procedūros ir procesas viešajame valdyme dažnai yra svarbiau nei pats rezultatas.
„Todėl kartais tetos ir dėdės iš savivaldybės elgiasi tik taip kaip tvarkoje arba apraše numatyta“, – savo anketoje rašė konservatorius.
Jis pateikė kelias nuotraukas iš J.Basanavičiaus gatvės ir pabrėžė, jog tai sklypai, kurie į tvarkos aprašus sunkiai telpa: „Visų gyvenimo atvejų neįmanoma aprašyti, todėl atvejai nepapuolantys į tvarkos arba aprašo rėmus lieka už sveiko proto ribų.
Savivaldybė prieš kelias savaites sudarė nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Esmė tokia – jei turite žemės sklypą Šiaulių miesto ribose tai privalote jį prižiūrėti. Prižiūrėti, tai reiškia laikytis tvarkos: pjauti žolę, nelaikyti šiukšlių.
Tikrai tokia tvarka reikalinga, nes tai yra elementari miesto higiena. Jei tavo kaimynai tvarkosi, o tu ne, papulsi į sąrašą. Jei papulsi į sąrašą, mokėsi didesnį žemės nuomos mokestį. Tokia tvarka galioja ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, arba visai privačiai nuosavybei.
Yra numatyti tam tikri atvejai, kuomet gali būti taikomos išimtys. Tie atvejai taip pat aprašyti tvarkoje.
Jei kaimynas yra valstybinis arba savivaldybinis, tai aprašas jam negalioja. Kodėl? Žemės mokestis mokamas į savivaldybės biudžetą. Juk valstybė nemokės sau.
O dabar apie tai, kas nėra aprašyta. Kadangi visa žemė Lietuvoje kam nors priklauso, tai pagal aprašą, bet kuris nenaudojamas žemės sklypas bus arba privatus, arba valstybinis. O čia jau prasideda niuansai.
Taip išeina, kad aprašas, kurį parengė savivaldybė ir kurio tikslas drausminti tuos, kurie nesitvarko, negalioja pačiai savivaldybei.
Nuotraukose miesto ribose esantis žemės sklypas, kuris atitinka „nenaudojamo“ sklypo kriterijus. Jei jis būtų privatus, savininkas turėtų mokėti maksimalų žemės mokesčio tarifą, nes yra apleistas. Tačiau aprašas jam negalioja, nes sklypas yra valstybės“, – rašė M.Šiurkus.
Beje, „regia.lt“ puslapyje tos vietos, apie kurias kalbėjo moksleivė Dominyka, pažymėtos skirtingai. Kai kurie sklypai nesuformuoti ir priklauso valstybei, tačiau šalia keliukų – suformuoti. Vadinasi, turėtų būti sutvarkyti be jokių diskusijų – privačių arba juridinių asmenų.
M.Šiurkus akcentavo, kad valstybinius sklypus administruoja Nacionalinė žemės tarnyba: „Gal savivaldybė galėtų viską sutvarkyti ir išrašyti sąskaitą NŽT?“
Diskusijoje prieita prie minties, kad jei savivaldybė gali reikalauti iš šiauliečio, tai ir šiaulietis gali reikalauti iš savivaldybės sutvarkyti apleistus valstybinius sklypus. Tik kaip valdžiai skirti baudą?
