Šiemet pavojaus nebūta
Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM) surengtoje spaudos konferencijoje R.Augustinavičius pasakojo, kad Gedimino kalne yra įrengta šiuolaikinė monitoringo sistema, kuri visą parą stebi grunto poslinkius, statinių pokrypius ir siunčia tuos duomenis į centrinę duomenų bazę. Jie rodo, kad nuo sausio 10 iki kovo 28 dienos pavojingų ar didelę grėsmę rodančių duomenų nebūta, tiek gruntas, tiek statiniai išlieka pakankamai stabilūs.
„Būklė kritinė, bet situacija stabili. Didžiausios rizikos vietos išlieka dvi: Gedimino kalno vakarinio šlaito papėdė ir Gedimino kalno pietrytinės gynybinės sienos kampas, pati siena nėra autentiška, ji suformuota 1994-96 metais“, – sakė R.Augustinavičius.
Pernai buvo daroma viskas, kad kalnas peržiemotų – buvo įrenginėjami skaldos kūgiai ir drenažinės sistemos, taip pat taikytos prevencinės priemonės: Gedimino kalno aikštelėje įrengta stoginė, sutvirtinti kunigaikščių rūmai, atstatytas pagrindinis kelias, kuris lapkričio mėnesį sugriuvo. Ir pradėti taikyti nauji sprendiniai, prieš tai išbandyti šiauriniame šlaite: konstruktyviniai tinklai.
Kalbėdamas apie vakarinio šlaito papėdę, kuri kelia didžiausią pavojų, viceministras sakė, kad ten matomi grunto įtrūkimai, kurie gali sudaryti prielaidas nuošliaužoms formuotis, bet žiemą esą buvo imtasi veiksmų, kas leido išvengti naujų nuošliaužų.
Viršutinė Gedimino kalno aikštelė uždengta stogine, kunigaikščių rūmai taip pat uždengti ir suveržti, šlaitai tvirtinti. Žiemą atlikti ir archeologų atrastų mūrų matavimai, jie tiriami.
Tęs ir archeologinius tyrimus
Anot viceministro, kalno tvarkymo darbai toliau tęsiami. Didžiausią pavojų keliančios Gedimino kalno šlaitų vietos yra stabilizuotos. Žiemą buvo operatyviai reaguojama į kylančius iššūkius, daugiausia vakariniame šlaite. Artimiausiu metu bus daugiausia dėmesio skiriama pietvakariniame šlaitui, po papėdėje.
„Šiemet bus tęsiami ir archeologiniai tyrimai, tikimasi jų metu aptikti dar keturių 1863 metų sukilimo vadų palaikus“, – kalbėjo R.Augustinavičius. Primename, kad ant Gedimino kalno atrasti sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje, palaikai. Šiuo metu jau yra žinoma, kad čia tikrai palaidotas vienas iš sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, taip pat manoma, kad rasti ir Konstantino Kalinausko palaikai. Iš viso rasta 17-os sukilėlių kūnai. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad iš viso Lukiškių aikštėje nužudytas buvo 21 sukilėlis.
Paklaustas, kiek pinigų darbams jau išleista, viceministras teigė, kad šiaurės vakarinio šlaito tvarkymui skirti 3 mln. eurų per dvejus metus, ekstremalios situacijos suvaldymui dar antra tiek. Šiemet numatyti 7 mln. eurų, kurie bus skirti aikštelės kalno viršuje sutvarkymui ir pietrytiniam šlaitui.
Kada kalne galės lankytis žmonės, R.Augustinavičius teigė tiksliai pasakyti negalįs, kad esą Gedimino kalnas turi būti uždarytas ir dėl lankytojų saugumo, ir dėl tvarkybos darbų, kuriuos turi būti ir patogu, ir saugu atlikti.
Darbų pabaiga, kaip sakyta ir anksčiau, numatoma 2020 metų antrojo pusėje.
Dirbta ir žiemą
Lietuvos nacionalinis muziejus paskutinį pranešimą apie darbus Gedimino kalno šlaituose paskelbė prieš du mėnesius. Tuomet teigta, kad vakariniame šlaite pradedami konstrukcinio tinklo su požeminio vandens nuleidimo priemonėmis įrengimo darbai, o jų tikslas yra stabilizuoti vakarinio šlaito paviršinio grunto slinkties plotą ir išvengti galimos nuošliaužos atšilus orams bei esant gausiems krituliams.
„Dėl vyravusių gausių kritulių suaktyvėję deformaciniai procesai šiame šlaite užfiksuoti dar 2017 m. gruodžio pabaigoje. Tada atsiradusiuose grunto įtrūkiuose buvo paklotas drenažinis vamzdis, reikalingas iškrovos iš šlaito vandeniui pašalinti. Šlaitas ir toliau buvo nuolat stebimas pasitelkus sumontuotą poslinkių stebėjimo sistemą bei atliekant fizinę apžiūrą“, – teigta LNM pranešime.
Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės gruodžio 30-ąją paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Gruodį spaudos konferencijos metu R.Augustinavičius tikino, kad visos šešios matomos kalno nuošliaužos yra beveik sutvarkytos, tačiau nuošliaužų rizika išlieka. Be to, dėl nuošliaužų kyla pavojus Aukštutinės pilies liekanoms.
Gedimino kalnui tvarkymui planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau lėšų gali prireikti ir daugiau.
