„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2009 02 06

Rengia Lietuvos ekonomikos atgaivinimo planą (atnaujinta 16.11 val.)

Penktadienį su verslo ir bankų atstovais susitikęs premjeras aptarė Lietuvos ekonomikos gelbėjimo planus. Po dviejų savaičių bus patvirtintas pirmasis tokio pobūdžio ir dydžio ekonomikos skatinimo planas Rytų ir Centrinėje Europoje.
Ūkio ministras Dainius Kreivys
Ūkio ministras Dainius Kreivys / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

„Esmė yra padėti verslui atlaikyti šitą sunkmetį. <...> Manome, kad ten, kur daugiau negalim atrasti finasinių resursų, galim padėti labai sparčiai lengvindami teisines biurokratines darbo rinkos sąlygas“, – apie ekonomikos skatinimo planą šnekėjo A.Kubilius.

Ūkio ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad ekonomikos skatinimo plano naudą pajus ne tik verslininkai, bet ir visi šalies gyventojai. Pasak jo, vien statybų sektoriuje bus išsaugota 50 tūkstančių darbo vietų. Renovavus namus gyventojai turės mažiau mokėti už šildymą. „Taip pat  mes renovuosime mokyklas, darželius, ligonines, senelių namus – tai, kam iki šiol buvo  skiriamas nepakankamas dėmesys“, – kalbėjo ministras.

Milijardinės injekcijos

Pasak D.Kreivio, tiesiogiai šiam projektui bus skiriama 4 mlrd. Lt, dar 2 mlrd. Lt tikimasi gauti pagreitinus ES struktūrinių fondų pinigų įsisavinimą. 

Bus skolinama tiek, kiek bus gerų perspektyvių projektų, – S.KropasEkonomikos skatinimui bus naudojamos ES struktūrinių fondų, Europos investicinio banko ir nacionalinio biudžeto lėšos. Biudžeto lėšos sudarys 100-300 mln. Lt ir bus skirtos iš vidinių Ūkio ministerijos rezervų. Be šių lėšų, dar tikimasi pritraukti daugiau nei 2 mlrd. Lt komercinių bankų lėšų.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, kad bankai sugebėtų tiek paskolinti planui įgyvendinti. „Bus skolinama tiek, kiek bus gerų perspektyvių projektų“, – kalbėjo bankininkų atstovas.

Verslui – beveik 2 milijardai

Didžioji dalis pinigų bus skiriama visuomeninių pastatų ir daugiabučių renovavimui ir apšildymui, kiti paskolų forma per bankus pasieks verslininkus.  S.Kropo nuomone, paskolos verslininkams būtų išduodamos eurais ir galėtų būti apie 6 proc. metinių palūkanų.
Verslo fondas turėtų sukaupti ne mažiau kaip 1,3 mlrd. Lt. Iš šių pinigų apie 1 mldr. Lt sudarys ES struktūrinių fondų lėšos taip pat planuojama gauti 0,3 mldr. Lt paskolą  iš Europos Investicijų banko.
Papildomai verslo finansavimui tikimasi pritraukti 400-600 mln. Lt komercinių bankų lėšų. Tokiu atveju verslui skirtas finansinis paketas siektų 1,7-1,9 mldr. Lt.
Tikimasi, kad lėšos per Verslo fondą rinką pasieks gegužės-birželio mėnesiais, o mažųjų paskolų (iki 175 tūkst.) pavidalu per 100 mln. Lt verslininkus pasieks jau kovo mėnesį.

Didžioji dalis – namų renovacijai

800 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų bus skirta visuomeninių pastatų (mokyklų, vaikų darželių, ligoninių) renovacijai ir apšiltinimui. Tikimasi, kad šios lėšos statybos sektorių pasieks 2009-2010 metais.

Daugiabučių namų renovavimo programai bus skirta 1 mlrd. Lt. Iš jų 700 mln. Lt sudarys ES struktūrinių fondų lėšos, 300 mln. - Europos Investicijų banko paskola. Daugiabučių renovacijai irgi tikimasi bankų lėšų – Finansų ministerijos vadovaujama darbo grupė turi parengti renovacijos finasavimo mechanizmus, kuriais būtų galima pritraukti dar 2 mldr. bankų lėšų. Tokiu atveju iš viso daugiabučių modernizavimui būtų skiriama 3 mlrd. Lt.

Verslininkai – už bendradarbiavimą

„Scanpix“ nuotr./A.Avulis su žmona
„Scanpix“ nuotr./A.Avulis su žmona
Susitikime su premjeru dalyvavęs AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigė, kad šiuo metu reikia glaudesnio viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo: iš privataus kapitalo gaunamos investicijos, o valstybė suteikia ilgalaikes garantijas. „ Taip galėtų būti statomos mokyklos, ligoninės, kiti ūkio objektai, reikalingi visuomenei. Lėšos bus pritrauktos iš privačių institucijų, o valstybė įsipareigotų juos išpirkti per 25 metus“, – tokį verslininkų pasiūlyma trumpai išdėstė A.Avulis.

Anot jo, verslas ir valstybė galėtų bendradarbiauti ir įrengiant naujus socialinius būstus. Jis teigė, kad galbūt vertėtų peržiūrėti valstybės jiems skiriamas lėšas ir ne statyti naujus būstus, o įsigyti ką nors iš jau pastatytų ir tuščių stovinčių butų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs