Anot renginį organizavusio Nacionalinės socialinės integracijos instituto (NSII) direktorės Neringos Jurčiukonytės, pademonstruota, kaip puikiai koja kojon eina neformalūs socialiniai projektai, muzika, pasirodymai ir graffiti menas. „Renginys savo turiniu ir pavadinimu verčia susimąstyti apie šiuolaikinio jaunimo gyvenimą. Ar iš tiesų dabar gebame gyventi laisvi, nevaržomi baimės kitokiems nei mes? Ar turi ką šiandien pasakyti dažniausiai vandalais vadinami graffiti piešėjai ir kokią jie žinią neša visuomenei?“, – apie renginio idėją kalbėjo N. Jurčiukonytė, dirbanti žmogaus teisių ugdymo ir integracijos srityje.
Meno išraiška: gyvosios knygos ir forumas
Renginio metu, linguojant hip–hop‘o rimtu, kuris yra neatsiejamas nuo graffiti kultūros, svečiai galėjo apsilankyti NSII atvežtoje „Gyvojoje bibliotekoje“. Tai unikalus visame pasaulyje plačiai naudojamas metodas, skirtas laužyti visuomenėje susiformavusius stereotipus. Čia gyvosios knygos yra realūs žmonės iš pažeidžiamų visuomenės grupių ir įvairių subkultūrų, o skaitymas – tai pokalbis akis į akį. Šį kartą buvo pasiektas rekordas – taikant šį metodą dalyvavo net 38 gyvosios knygos.
Vėliau buvo kviečiama įsijausti į kitokį, nei įprastas, „Forumo teatrą“. Imituodami situacijas, aktualiomis socialinėmis temomis, „Forumo teatro“ aktoriai siekė atkreipti dėmesį į socialines problemas ir skatino auditoriją jas analizuoti, diskutuoti, spręsti čia ir dabar.
Graffiti meistras Loomit sakė, kad Vokietijoje jis taip pat dažnai bendradarbiauja su socialiniais projektais, užsiima vaikų ugdymu ir pats organizuoja skatinančius aktyvinti vaizduotę graffiti mokymus. „Tokiame renginyje esu pirmą kartą“, – atviravo Loomit. Pasak jo, labai retai neformalūs socialiniai projektai, muzika, pasirodymai ir graffiti integruojami ir pristatomi kartu.
Graffiti – menas, atspindintis ir istorijos tėkmę
Jau pats pavadinimas „Tarp Baltijos kelio ir Berlyno sienos“ neša žinią, kad renginio metu vyravo istorinė tema. „Šis projektas dar kartą įrodė, kad graffiti neturi ribų, jis gali kalbėti ir istorinėmis temomis“, – apie renginio idėją pasakojo NSII projektų vadovė Malvina Majauskaitė. Visi graffiti piešiniai, perkelti ant simboliškai Klaipėdos miestą nuo jūros skiriančios sienos, atspindėjo istorinius įvykius susijusius su Berlyno sienos griūtimi, Baltijos kelio akcija ir laisvės troškimu.
Renginio įžymybė Loomit pasakojo, kad jam asmeniškai yra labai svarbi šio renginio tema. Graffiti meistras prisipažino, jog į Lietuvą atvažiavo vedamas ir smalsumo: „Niekada prieš tai nebuvau Baltijos šalyse. Jūs, po Sovietų sąjungos griūties, turėjote viską susikurti iš naujo, o mes Vakaruose tai jau turėjome. Man svarbu ir įdomu suprasti jūsų istoriją“.
Pagrindinis pranešimas, kurį graffiti meninkas šį kartą užmaskavo savo piešinyje – žmonės niekada neturi nustoti klausti kodėl ir ar tai, kas yra daroma – teisinga. Netrūko ir graffiti komandų iš Lietuvos. Savo piešiniais ant sienų jos taip pat žavėjo publiką.
Be graffiti piešimo ir neformalių socialinių projektų, čia buvo galima stebėti įspūdingus hip–hop street dance šokių stiliaus pasirodymus, šokėjų kovas ir netgi patiems išmokti profesionalaus šokių mokytojo rodomus judesius. Susirinkusieji žavėjosi mc rimais ir beatbox meistro sugebėjimais, fakyrų triukais.
