Vos tik paskirta Vyriausybė iš karto paskelbė, kad Lietuvos ekonomiką nuo krizės gelbės pastatų atnaujinimo programomis. Būsto ir viešųjų pastatų modernizacija, liaudyje vadinama renovacija, turėjo tapti kone panacėja šalies ūkiui. Esą sėkmingai pajudinus procesą, gyventojams tektų mažiau mokėti už šildymą, jie gyventų gražesniuose ir jaukesniuose būstuose. Statybų bendrovės gautų užsakymų, o statybininkai – darbo. Valstybė surinktų daugiau mokesčių ir sumažintų energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Tačiau prabėgo 2009-ieji, o rezultatai – neypatingi. Renovacijos fiasko buvo vienas dažniausiai skambėjusių priekaištų Vyriausybei, kai gruodį ji šventė pirmąjį gimtadienį. Viešųjų pastatų modernizacija vyksta patenkinamai, bet gyvenamųjų būstų atnaujinimo programos kol kas sėkmingiausiai gyvuoja popieriuje. Tik praėjusį gruodį buvo patvirtinta nauja valstybės paramos daugiabučiams modernizuoti tvarka. Be to, niekaip nebaigiami pagal ankstesnį finansavimo modelį pradėti darbai.
„Gyvenamųjų namų modernizavimas per praėjusius metus praktiškai nevyko“, – konstatavo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas. Daugiabučių bendrijas vienijančių Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad nepaisant pagaliau patvirtintos naujos finansavimo tvarkos, gyvenamųjų būstų renovacija ir šiemet vargiai pajudės iš mirties taško.
Pasak A.Šeštakausko, „statybų sektorius baigia numirti, jis pusiau gyvas“. Pašnekovas vis dar tiki, kad masinis pastatų modernizavimas gali padėti šios šakos verslui atsigauti.
Jeigu nieko nedarysi, tai gyvensi šaltame bute 14–15 laipsnių temperatūroje ir mokėsi 400 Lt. O galėtum gyventi 20–21 laipsnio temperatūroje ir mokėti 380 Lt.„Dabar jau nėra prasmės ko nors kaltinti. Metai prabėgo, reikia žiūrėti į šiuos metus. Šiandien nėra darbo. Kuo ilgiau jo nebus, tuo bus blogiau. Penktadalis bedarbių Lietuvoje šiuo metu yra statybininkai“, – sakė A.Šeštakauskas.
Statybininkų asociacijos vadovas patvirtino, kad viešųjų pastatų renovacija, kurią kuruoja Ūkio ministerija, „daugmaž juda“, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi: netiksliai skelbiami konkursai, užtrunka paraiškų teikimo procesai, paraiškų teikėjams dar trūksta kvalifikacijos. Tačiau kadangi modernizuojami pastatai priklauso valstybei, darbai organizuojami sklandžiau nei renovuojant daugiabučius namus, mat planuojamiems žingsniams nereikia gyventojų pritarimo.
A.Šeštakausko duomenimis, visuomeniniams pastatams atnaujinti iš viso skirta 1,07 mlrd. Lt. Iki šių metų pradžios už atliktus darbus statybų bendrovėms jau išmokėta 160 mln. Lt. Paraiškų kitiems projektams pateikta už pusę milijardo.
Tuo tarpu daugiabučių namų modernizacijos procesas, kuruojamas Aplinkos ministerijos (AM), niekaip neįsibėgėja. Iš pradžių valdžia planavo kasmet atnaujinti tūkstančius namų, o galiausiai apsistojo ties siekiu per 2009 metus apšiltinti 500 daugiabučių.
„Jeigu bent tuose 500 namų prasidėtų darbai, būtų labai neblogai. Pagal senas kainas į rinką būtų įlieta 0,5 mlrd. Lt. Dabar tos kainos nukritusios, sakykim, atsirastų 400 mln. Lt, bet tai vis tiek yra nemaži skaičiai – būriui įmonių padėtų išgyventi“, – vylėsi A.Šeštakauskas.
Tiesa, jis užsiminė ir apie kitus vilties teikiančius projektus: Lietuvos elektrinės plėtrą, elektros tiltų tiesimą, galbūt kada nors prasidėsiančias atominės elektrinės statybas.
Koziris – nauja programa
Paspartinti daugiabučių modernizavimą Vyriausybė tikėjosi parengusi naują šių darbų finansavimo ir koordinavimo tvarką. Pagal anksčiau galiojusią programą valstybė finansuodavo iki 50 proc. atliktų darbų vertės. Tačiau likusią sumą pakankamai pinigų neturintys gyventojai privalėdavo skolintis iš bankų. Tai reiškė dideles palūkanas, galinčias siekti 10–15 proc. Be to, už renovacijai reikalingų dokumentų tvarkymą namą kuruojančiai bendrijai tekdavo pakloti 50–70 tūkst. Lt.
Senasis finansavimo modelis beveik nustojo veikti dar 2008 metų pabaigoje, nes valstybė neturėjo pinigų savo įnašui, paskolų čiaupą užsuko ir bankai. Pasak A.Šeštakausko, buvo sustabdyta apie 280 beprasidedančių projektų. Tik visai neseniai bankai vėl ryžosi teikti paskolas, tačiau per tą laiką persigalvojo dalis namų savininkų – greičiausiai tai lėmė suprastėjusi ekonominė situacija ir žmonių nerimas dėl ateities.
Daugiabučių atnaujinimo procesą kuruoja AM pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Anot jos direktoriaus Valiaus Serbentos, šiuo metu pagal senąjį finansinį modelį atnaujinimo darbai vykdomi kiek mažiau nei 200-uose daugiabučių, nors kai kur laikinai sustoję dėl ypač žvarbios žiemos. Tačiau beveik metus neveikė nei viena, nei kita programa, mat naujojo finansinio modelio rengimas įstrigo biurokratiniame aparate. Ieškodami priežasčių, asociacijų atstovai rodo į AM, šie – į Europos investicinį banką. Pastarasis su Lietuvos valdžia ir konkursu atrinktais komerciniais bankais skirs lėšų apyvartiniam fondui, kuris gyventojams turėtų skolinti pinigus renovacijai.
„Dabartinė padėtis susiklostė dėl AM vadovybės neryžtingumo ir ministro nekompetencijos arba nenoro įgyvendinti programas. Mes pasiruošę, kitos institucijos pasiruošusios, visa bėda ta, kad AM poįstatyminius aktus ruošė metus“, – aiškino daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos vadovas J.Antanaitis.
Tuo tarpu V.Serbenta sutiko, kad teisės aktų ruošimas užtruko ir Lietuvoje, tačiau pridūrė, jog procesas įstrigo bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis.
„Finansinis instrumentas „Jessica“, kuris naudojamas šiuo atveju, yra visiškai naujas ir ES institucijos taip pat neturi patirties naudoti šias lėšas. Lietuva su Estija yra vienos pirmųjų, kurios naudoja šiuos pinigus gyvenamiesiems namams modernizuoti. Lietuva – viena iš pionierių, reikia tai atitinkamai įvertinti“, – aiškino V.Serbenta.
Pagal naują Vyriausybės paruoštą tvarką numatyta, kad valstybė kompensuos tik 15 proc. modernizavimo projekto vertės. Tačiau taip pat garantuos, kad metinės palūkanos už pasiskolintas renovacijai lėšas neviršytų 3 proc., be to, padengs pusę dokumentų paruošimo išlaidų, finansuos nepasiturinčių šeimų indėlį į bendrą katilą. Dauguma ekspertų sutaria, kad 15 šiuo atveju tampa daugiau už 50. Juo labiau kad gruodį patvirtintose finansavimo taisyklėse užtikrinama, kad modernizavus daugiabutį už būsto šildymą ir paskolą kartu sudėjus gyventojai mokės ne daugiau, nei anksčiau mokėjo tik už šildymą. Be to, dabartinė programa teiks lengvatų didesniam darbų skaičiui, pavyzdžiui, liftų, elektros energijos instaliacijos modernizavimui, netgi sistemai, kuri vandeniui pašildyti naudotų saulės energiją.
Atsargios viltys
„Naujasis projektas daug geresnis už ankstesnį materialiąja prasme. Ilgainiui gauni daugiau“, – užtikrino ir J.Antanaitis. Tačiau jis netiki, kad šiemet pavyks pradėti jį realiai įgyvendinti.
„Dokumentų parengimas yra tik teorinis, valdžios pasirengimas. Kad apie taisykles sužinotų ir jas suprastų gyventojai, reikia atlikti didelį darbą – organizuoti mokymus, švietimą. Vargu ar šiais metais bent koks projektas atsiras – sunkmetis, badmetis trukdo žmonėms imti kreditus. Be to, žmonės nepasitikės naująja programa, kol nepabaigsime senosios. Geriausiu atveju ką nors įkalbėsime, kad jis pabūtų kaip tas bandomasis triušis“, – tvirtino bendrijų atstovas.
Tuo tarpu kiti pašnekovai buvo optimistiškesni. V.Serbenta sakė, kad Kaune jau parengtas vienas pirmųjų investicijų projektų pagal naująjį finansinį modelį. Gyventojai jį aptars jau sausio pabaigoje.
Dauguma ekspertų sutaria, kad naujoje būsto atnaujinimo programoje 15 tampa daugiau už 50.„Negalėčiau pasakyti, kiek naujų projektų galėtų būti pradėta įgyvendinti, bet aš manau, kad tikrai bus. Vienas iš gyventojus skatinančių veiksnių – šalta dabartinė žiema. Jeigu mes gauname dideles sąskaitas už šildymą, o mūsų energija išeina pro kiaurus langus ir sienas, tai labai motyvuoja. Be to, uždarius atominę elektrinę ir padidėjus elektros kainoms, reikia ieškoti kitų resursų, kur sutaupyti“, – vardijo V.Serbenta.
Jis akcentavo, jog dabar pats metas investuoti į daugiabučio modernizavimą, mat, palyginti su 2008 metais, apie 40 proc. krito rangos darbų kainos. Anksčiau atlikti pagrindinius apšiltinimo darbus viename name vidutiniškai kainavo milijoną litų, dabar – 600 tūkst. Lt.
„Jeigu nieko nedarysi, tai gyvensi šaltame bute 14–15 laipsnių temperatūroje ir mokėsi 400 Lt. O galėtum gyventi 20–21 laipsnio temperatūroje ir mokėti 380 Lt“, – renovacijos pranašumus konkrečiu pavyzdžiu iliustravo šį procesą kuruojančias agentūros direktorius.
A.Šeštakauskas prognozavo, kad naujoji schema „nedideliais tempais“ pradės veikti nuo balandžio. „Kodėl nedideliais tempais? Aplinkybės yra labai prastos. Jeigu žmogus prarado darbą, tai jis geriau gyvens apšiurusiame bute, o ne rizikuos vietoj duonos pirkti būsto renovaciją. Bet nežiūrint to, modernizacija pradės judėti. Juo labiau kad kai kurios statybų organizacijos man yra pranešusios, kad jau yra bendrijų, apsisprendusių pasinaudoti naująja tvarka“, – sakė statybininkų atstovas.
