LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistų komanda apsilankė vienos tokios „renovacijos“, kurią prieš namo gyventojų valią Kaune atlieka prieštaringos reputacijos verslo grupės „Rubicon“ antrinė įmonė „Žaidas“, vietoje. Svarbu pažymėti, kad „Rubicon“ interesams atstovaujantys žmonės buvo prie Vyriausybės plano ištakų.
Specialiai grupei, kūrusiai renovacijos finansavimo piliečių pinigais planą, vadovavusi Aplinkos ministerijos sekretorė J.Juozaitienė patvirtino: „Vartotojų atstovų komisijoje nebuvo, nes mes kūrėme finansavimo planą.“ Tie, kurie buvo komisijoje, nusprendė, kad statybų verslą savais pinigais finansuos ne tie, kurie tradiciškai neturi balso, kai valdžia sprendžia klausimą dėl jų pinigų atėmimo ir panaudojimo savo proteguojamoms verslo grupuotėms. Sumokėti už statybų verslo klestėjimą turės paprasti daugiabučių gyventojai. Tiems, kurie neišgalės gelbėti statybų verslo, socialinė parama nenumatyta. J.Juozaitienė patvirtino ir šį faktą.
Pirma sąskaita – 4000 litų
„Man pasakė: „Gyvenat labai geroje vietoje. Pasiieškokit kitur.“ Aiškinau, kad jie neturi teisės taip kalbėti. Mano vyro atminimo lenta pakabinta ant šito namo“, – pasakoja Aldona Mikšytė. Kas drįso jai patarti kraustytis iš savo namų? „Vienas iš „Žaido“, – atsako moteris. Rubikonininkas pasiūlė jai išsikraustyti iš namų? „Taip, taip“, – patvirtina ponia Mikšytė.
Kaune, Laisvės alėjoje, namas buvo apstatytas pastoliais be jo gyventojų sutikimo. Kaip taip galima? Juk namas – privati nerubikonininkų nuosavybė. „Yra ekspertų. Pasamdėme ekspertizę ir ekspertai nustatė, kad reikia nedelsiant šitą pastatą (renovuoti)... avarinė būklė jo fasado“, – aiškina „Rubicon group“ antrinės įmonės atstovas Tomas Augutavičius.
Pirma sąskaita, kurią A.Mikšytė gavo už namo sienos patinkavimą, – 2800 litų. Didesnių butų savininkams buvo išrašyta ir po 4000 litų. Vienas gyventojas sakė girdėjęs, kad užmokėti už namą eksploatuojančios bendrovės savivalę reikės per dvejus metus. Kokių nors aiškesnių dalykų apie tai, kas jiems nutiko, žmonės nežino. Darbų sąmatos butų savininkams niekas nerodė, juolab su jais nederino.
„Kodėl jūs taip, juk namo gyventojai nedavė sutikimo dirbti šiuos darbu?“ – paklausė žurnalistė R.Kalinauskaitė T.Augutavičiaus ir išgirdo atsakymą: „O jūs parodykite nesutikimą!“ „Žaido“ samdyti darbininkai su namo gyventojais elgiasi be ceremonijų. Susidėjo daiktus jų bendrose ūkinėse patalpose, prisijungė prie namo elektros tinklo, nurinko ir išsivežė brangius medinius balkonų ranktūrius.
Kai Saulius Gaižutis, renovuojamo namo gyventojas, pareikalavo, kad darbininkas išeitų iš jo namų – jo balkono, atvyko „Rubicon“ antrinės įmonės atstovas ir ėmė pro langą fotografuoti poną Saulių jo paties namuose. Visa tai S.Gaižutis nufilmavo ir LNK žiūrovai jau pamatė šį pirmadienį. Žiūrint tuos vaizdus iš pradžių sunku buvo patikėti, kad tokie dalykai vyksta Europos Sąjungoje, demokratiniu save vadinančiame krašte. Rubikonininkas į auką kreipiasi sakydamas „tu“ ir mažybiškai vadindamas suaugusį žmogų „Sauliuku“.
Vienos namo sienos pertinkavimo (tiek tebuvo padaryti) sąmatą šie renovacijos įkaitai pamatė tik tuomet, kai jos paprašė prie žurnalistų, įjungus filmavimo kamerą. 328 tūkst. litų už fasado patinkavimą. R.Kamaičiui, namo gyventojui ir architektui, iškart krito į akis, kad į sąmatą įrašyta 63 kubai plytų. Iš tiek galima naują namuką pastatyti, nors didelių mūrijimo darbų žmonės nepastebėjo.
„Nutrupėjęs tinkas buvo nudaužytas ir užtinkuotas iš naujo“, – darbų frontą nubrėžė T.Augutavičius. Už vienos sienos tinko pakeitimą – 328 tūkstančiai? „Norit pasakyti, kad tai – labai brangu?“ – perklausė rubikonininkas. Jis paaiškino, jog namo gyventojams leista rašyti prašymus dėl mokėjimų išdėstymo.
Kornelijus Papšys, inžinierius statybininkas, Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas, apžiūrėjęs rubikonininkų nuveiktus darbus ir jų sąmatą, pajuokavo, kad už tiek lėšų būtų buvę galima namo sieną iškloti prabangiomis keraminėmis plytelėmis. Kas dėl tų plytų, tai jų kiekis sąmatoje – glumina.
Pamatę filmavimo kamerą kieme susirinko namo gyventojai. „Ką jums reiškia tie pinigai?“ – teiravomės. „Mes – pensininkai. Jau per 80 metų. Iš ko mums mokėti?“ – klausė faktiškai iš namų vejama moteris. Atsakymą išgirdome mes. „Dauguma Lietuvos yra pensininkai. Jie piktnaudžiauja savo padėtimi“, – paskelbė iš šurmuliuojančio kiemo skubiai dingdamas T.Augutavičius, visuotinės daugiabučių renovacijos bendraautorių rubikonininkų samdinys.
Naujas turto perdalijimas
Apie plano priversti piliečius gelbėti statybų verslą genezę J.Juozaitienė aiškina painiai:
Šitoj darbo grupėje „Rubikono“ atstovų buvo?
– Ne–ne–ne–ne–ne.
O kokia nors būsto asociacija?
– Taip, yra Būsto rūmai. Tai buvo ponas Antanaitis, tai ponas...
O Būsto rūmai vienija ir „City service“ (didžiausia Lietuvoje daugiabučius namus eksploatuojanti bendrovė, „Rubicon“ grupės antrinė įmonė – aut.)...
Taip, jie vienija ir bendrijas, ir administratorius. Nu, toks gan derinys sudėtingas...
Už vienos sienos tinko pakeitimą – 328 tūkstančiai? Norit pasakyti, kad tai – labai brangu? Perklausė rubikonininkas. Jis paaiškino, jog namo gyventojams leista rašyti prašymus dėl mokėjimų išdėstymo.
Tai ir tą patį „Rubicon“?
Taip. Nu taip, administratoriai jie yra vieni patys didžiausių. Tai atstovavo ir jiems.
O vartotojams kas atstovavo?
– Ko?.. Vartotojų nebuvo. Tokių, kad būtų darbo grupėj.
K.Papšys, Vartotojų teisių gynimo asociacijos prezidentas, sako, kad darbo grupėje dominavo Abonento partijos ir jai prijaučiantys asmenys.
Viskas įvyko ypač paskubomis. Balandžio pradžioje Andrius Kubilius pranešė, jog tai, kas buvo išbandyta su anksčiau minėtais kauniečiais, yra statybų verslo gaivinimo plano dalis. Daugiabučių renovacija. Valstybė už šitą cirką už jūsų buto lango garantuos 25 metų paskolą su fiksuotomis palūkanomis. Mokėti reikės renovuojamiesiems. Atsisakyti nebus galima, nes J.Juozaitienės darbo grupė pataisė įstatymus taip, kad kiekvienas žmogus privalės kaupti „namo būklės atstatymui“. Šita sąvoka buvo specialiai praplėsta įtraukiant ir renovaciją.
„Priverstinis kaupimas jau buvo Civiliniame kodekse, tačiau kadangi jo nebuvo jokiame įstatyme, tikrai buvo labai sunku (ta norma) pasiremti...“ – didžiuodamasi aiškina netiesioginės prievartos teisinį mechanizmą J.Juozaitienė.
Pirmasis apie šį planą, kaip apie statybų verslo gelbėjimo priemonę, prabilo Gediminas Kazlauskas, buvęs skandalingosios „Merko statybos“ vadovas, kurį Seimo pirmininkas įvairiomis manipuliacijomis padarė aplinkos ministru. G.Kazlausko įmonė kartu su dar keliomis statybų verslo bendrovėmis sumetė A.Valinsko partijai daugiau kaip pusę oficialių lėšų Seimo rinkimams.
Seimo narė Aurelija Stancikienė sako, kad tai, kas įvyko Kaune, netrukus išplis po visą Lietuvą. Yra toks planas: tie, kurie nesirenovuos, mokės už šilumą gerokai daugiau. „Tai bus panašu vos ne į nacionalizavimą, nes žmonės bus išmesti į gatvę. Juk akivaizdu, kad tie pensininkai, kurie negalės mokėti tų paskolų ir palūkanų, kuriems liko gyventi gal 5 ar 10 metų, turės įsipareigoti 25 metams. Jie praktiškai liks gatvėse“, – prognozavo Seimo narė.
Gal tai ir perdėta, nes ministras G.Kazlauskas ką tik leido statybos bendrovėms statyti vienuolyno celės dydžio butelius „jaunimui ir pensininkams“. Jeigu pavyks tą planą sujungti su valstybine socialinio būsto programa, visi, kurie neišgalės sumokėti, tiesiog bus iškraustyti į tas „kišenes“. Bet ir jos tiems bedaliams atiteks ne už dyką. Statybų magnatai kalba, kad tie urveliai bus atiduodami išperkamosios nuomos būdu. Įvyks ne nacionalizacija, o turto perdalijimas. Skurdžiausios visuomenės dalies būstai atiteks korumpuotiems statybų magnatams, kurie sugebėjo prastumti prievartinės renovacijos planą.
„Na, jie paprastai labai geri lobistai. Turi labai daug pinigų ir gali suinteresuoti“, – aiškino viena Seimo narė.
Kai pamėginome apskųsti Kaune siautusius rubikonininkus J.Juozaitienei, ji tik skėstelėjo rankomis. „Įsivaizduoju, kad pas mus yra labai blogai, kad pas mus darosi monopolis. Praktiškai toks monopolis gaunasi, kad viena įmonė, tik kitais pavadinimais, labai daug dukterinių įmonių turi“, – aimanavo valdininkė, kuri ką tik su to „Rubicon“ atstovais sugalvojo planą priversti visą Lietuvą susimokėti už tai, jog turi stogą virš galvos, arba jo netekti.
A.Miškytė neabejoja, kad planas būtent toks: „Važiuosim į kaimą gyventi... Vienintelis mano turtas yra butas. Daugiau nieko neturiu.“ Kuo remiasi tas įsitikinimas, kad gyventojai dabar, krizės sąlygomis, suneš tą milijardą, kurio reikia statybų verslui? „Šilumos brangimas tikrai yra neišvengiamas. Dujos ir šiluma lips į viršų“, – miglotai aiškino J.Juozaitienė.
Gal ponia neskaito laikraščių? Dujos pastaruosius metus smarkiai pigo! Gal čia ir yra sumanymo raktas? Renovacijos sumanytojai yra išsitarę, kad esant realioms šilumos kainoms, renovacija atsipirktų per 40 metų. Vyriausybė tą terminą sutrumpino perpus, kartu palikdama galioti dirbtinai išpūstas šilumos kainas. Ar tai padaryta sąmoningai – siekiant priversti gyventojus įsikinkyti į statybų verslo gaivinimą, sužinosite ateinantį pirmadienį.
