Renovacijos būtinybe neabejojantis V.Petkūnas įsitikinęs, kad butų savininkus turėtų vilioti siūloma valstybės parama, kuri, kaip ir anksčiau, viską susumavus vėl siekia iki 50 proc. namo atnaujinimui reikalingų lėšų.
Galima ir užsidirbti
Be to, žmogus, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas, apsiėmęs vadovauti šiam daug nervų, laiko ir pastangų reikalaujančiam procesui, gali gauti motyvuojantį atlyginimą – 35 ct už namo 1 kv.m, t.y. į rankas už daugiabutį jam turėtų tekti apie 1,5 tūkst. Lt.
„Ši suma mokama iš valstybės biudžeto. O jei profesionalu tapęs žmogus vadovauja dviejų ar trijų namų renovacijai? Jis gaus tikrai gerą atlyginimą“, – optimistiškai nusiteikęs BUPA direktorius. Jo įsitikinimu, jei aukščiau išvardyti argumentai pasiektų žmonių protus, renovacijos procesas pagaliau pajudėtų iš mirties taško.
„15min“ primena, kad per septynerius metus vykdomą daugiabučių renovavimo programą visoje šalyje modernizuoti tik apie puspenkto šimto namų. Kaune yra apie 5 tūkst. daugiabučių. Dauguma jų – seni, tačiau kol kas renovuota tik kelios dešimtys namų.
Už šildymą – perpus mažiau
Aplinkos ministerijos ir BUPA atstovai šią savaitę apžiūrėjo vieną sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių Kaune – A.Ramanausko-Vanago gatvėje esantį daugiabutį.
Namo bendrijos pirmininkas Zenonas Ramanauskas pasakojo, kad renovacija buvo pradėta 2008 m. ir užtruko kelerius metus. Jos metu atnaujintas visas 1977 m. statytas namas – įrengtas naujas liftas, apšiltintos sienos, pakeisti vamzdžiai, nebeliko vadinamųjų šalčio koridorių. Gyventojai šildymui dabar išleidžia apie 50 proc. mažiau.
Buvo skaičiuota, kad renovacijai prireiks 2,5 mln. Lt, tačiau gyventojai įsigudrino išsisukti su 1,8 mln. Lt. Kaip tai pavyko? Aktyvus bendrijos pirmininkas Z.Ramanauskas aiškino, kad buvo skelbti net septyni konkursai įvairiems darbams atlikti: „Sukaupiau tris storus tomus dokumentų, todėl lėšos ir buvo sutaupytos.“ Daugumą pinigų gyventojai sumokėjo patys, tik baigiant darbus teko iš banko pasiskolinti 50 tūkst. Lt.
Silpnosios vietos
Tačiau renovacija turi ir silpnųjų vietų. Net jei pasiseks ir namas bus kokybiškai atnaujintas, išlaidos būstui išlaikyti gali nesumažėti – už atliktus darbus teks mokėti bankui, nebent turite nemažų santaupų. Todėl politikų ir valdininkų naudojamas „geležinis“ argumentas, kad modernizuotame bute „gyveni ir taupai“, nes už šildymą moki apie 50 proc. mažiau, gyventojų neveikia.
Jų taip pat neveikia ir kiti argumentai – daugiabutį būtina renovuoti dėl saugumo, kad nenugriūtų kokia siena ar gabalas stogo, dėl gražesnio estetinio vaizdo, dėl būsto vertės padidėjimo.
Siūloma valstybės parama, kuri gali siekti iki 50 proc. visų darbų vertės, atrodo pernelyg apaugusi biurokratizmu, per kurio labirintus paprastam mirtingajam sunku prasibrauti. Be to, net ir užsitikrinus paramą, neaišku, kada ji atkeliautų.
Abejonės dėl darbų kokybės
Prieš savanoriškai įklimpdami į daugiabučių renovacijos liūną, gyventojai neretai susimąsto ir apie tai, ar jų namas bus kokybiškai suremontuotas. Dažniausiai būna, kad aktyviausi bendrijų pirmininkai – tai daug laisvo turintys, tačiau statybų neišmanantys pensininkai. Viso renovacijos proceso namo gyventojai jiems nelinkę patikėti.
Be to, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, ne kiekvienas daugiabutis priklauso bendrijai. O jei nėra bendrijos, pradėti namo atnaujinimą yra dar sudėtingiau.
V.Petkūnas tikisi, kad darbų kokybę prižiūrėti efektyviai padės pernai agentūroje įkurto Kokybės kontrolės skyriaus specialistai. Jie ne tik konsultuoja, bet ir tikrina atliekamų darbų kokybę. Tačiau svarbiausias klausimas, iš kur gauti patikimą ir profesionalų darbų prižiūrėtoją, lieka neatsakytas.
Valstybės parama
Valstybė teikia pagalbą gyventojams ruošiant techninę atnaujinimo projektų dokumentaciją, organizuojant jų įgyvendinimą. Gyventojams kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jei pagal įgyvendintas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Nepasiturintiems gyventojams bus padengtos visos projekto įgyvendinimo išlaidos.
Šiuo metu valstybė skiria 15 proc. atnaujinimo projekto vertės siekiančią finansinę paramą, jei bus pasiektas 20 proc. energinis sutaupymas. Jei sutaupymai bus ne mažiau kaip 40 proc., tuomet kompensuojama 30 proc. atliktų rangos darbų.
Parama būstą atnaujinti nutarusiems gyventojams teikiama ir sudarant galimybę gauti lengvatinę paskolą daugiabučio atnaujinimui (modernizavimui). Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti bus išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.
Asmenims, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, bus 100 proc. apmokama ir paskola, reikalinga būstui atnaujinti, ir palūkanos. Daugiau apie renovaciją galite sužinoti tinklalapyje Atnaujinkbusta.lt
