P.Szalai teigimu, tokias tendencijas nulėmė tai, kad dalis visuomenės Lietuvoje yra konservatyvi, todėl kai kurie žurnalistai jaučia spaudimą nekalbėti lyčių, istorinėmis – Antrojo pasaulinio karo, Sovietų Sąjungos, nacių Vokietijos – temomis.
Jautriausi klausimai yra patys svarbiausi, pabrėžė pašnekovas ir papildė, kad diskutuoti tokiomis temomis yra viešasis interesas.
Daugiau informacijos apie Pasaulio spaudos laisvės indeksą rasite čia.
Kaip pastebėjo P.Szalai, lyginti 2022-aisiais publikuoto indekso rezultatus su praėjusių metų reikėtų atsargiai. Aukštesnę Lietuvos vietą jame, jo nuomone, galėjo nulemti pakeista, modernizuota metodologija, kitų šalių žiniasklaidos laisvės pablogėjimas. Kaip pavyzdį „Reporteriai be sienų“ ES ir Balkanų skyriaus vadovas pateikė indekse kritimą patyrusius Nyderlandus ir Belgiją, kurioje žurnalistai buvo užpulti protestuose prieš koronaviruso suvaržymus.
Šių metų indekse rekordiškai daug – 28 šalyse – padėtis priskiriama prie „labai blogos“. Labai sunki žiniasklaidos padėtis, išskyrė P.Szalai, fiksuojama Baltarusijoje, Rusijoje, Afganistane, Pakistane, Venesueloje, Nikaragvoje, Bangladeše.
Tuo metu Honkonge fiksuojamas didžiausiais kritimas šių metų indekse.
„Žinoma, dėl Pekino vyriausybės įtakos“, – pastebėjo jis.
Pasauliniu lygiu pastebima „despotiškų režimų“ informacijos sklaidos kontrolė, bandymas platinti propagandą demokratiškose valstybėse, kurios nėra tinkamai nuo to apsaugotos.
P.Szalai kritiškai įvertino ES sprendimą uždrausti Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas. Pasak jo, nors tikslas sveikintinas, tačiau sprendimas padarytas skubotai ir be tinkamo teisinio reglamentavimo.
Kalbėdamas apie Rusijos pradėto karo Ukrainoje įtaką žiniasklaidos laisvei, P.Szalai pastebėjo, kad abiejose šalyse padėtis prastesnė nei praėjusiais metais.
„Rusijos kariuomenė taikiniais pasirenka žurnalistus, jie yra kankinami – iki šiol 7 žurnalistai, kurie dirbo Ukrainoje, buvo nužudyti“, – akcentavo jis ir papildė, kad „Reporteriai be sienų“ planuoja padėti Rusijos žurnalistams, norintiems pabėgti iš šalies.
Indekso rezultatai taip pat rodo didelį susiskaldymą pasaulyje. Anot „Reporteriai be sienų“ atstovo, poliarizaciją sukelia nuomonių žiniasklaida, kuri pristato nuomones, bet nebūtinai remiasi faktais.
Nuomonių burbuluose gyvenanti visuomenės dalis jaučia neapykantą žurnalistams, todėl juos atakuoja protestuose, pavyzdžiui, prieš pandeminius suvaržymus.
„Neapykanta yra pastiprinta socialinių tinklų, jie funkcionuoja tokioje erdvėje, kuri teikia pirmenybę netikroms naujienoms, neapykantos kalbai“, – kalbėjo pašnekovas.
