Lietuvos mokytojai nelinkę griauti nusistovėjusių tradicijų, nors pripažįsta – rudenį vaikai turi skirti nemažai laiko pakartoti tam, kas pamiršta per vasarą.
Naudinga darbo rinkai?
„Šiandien turime mokslo sistemą, kuri yra nedraugiška šeimai“, – „15min“ sakė Londono Politikos studijų centro vyresnioji tyrėja, sociologė C.Hakim. Todėl ji siūlo revoliuciją, kuri esą atneštų naudos ne tik švietimui, bet ir darbo rinkai, – keisti seną tvarką, kai vaikai į mokyklų suolus sėda rudenį, o ilgų atostogų išeina pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ir dar savaitę ar dvi nuo mokslų ilsisi rudenį, žiemą bei pavasarį.
 |
| Catherine Hakim |
Mokslo metų pradžios ir pabaigos datos buvo nustatytos laikais, kai dauguma žmonių dirbo žemės ūkyje. Jiems buvo svarbu, kad vasarą ūkio darbuose galėtų padėti ir vaikai. „Visa mokslo sistema iš pradžių buvo pagrįsta žemdirbystės sezoniškumu. Tai nebegalioja daugumai Vakarų Europos žmonių. Daugelis gyvena miestuose ir nebeturi jokio ryšio su žemės ūkiu“, – dėstė C.Hakim.
Jos žodžiais, jei nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga nori sukurti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, reikia pradėti nuo švietimo sistemos: „Kai kalbame apie moterų bei vyrų atlyginimo suvienodinimą ir vienodas galimybes pakilti iki aukščiausių karjeros laiptelių, galvojame tik apie darbo rinkos reguliavimą. Bet kartais reikia pasukti galvą į kairę ar dešinę, į kitus dalykus, iš pirmo žvilgsnio net nesusijusius: transporto politiką, mokyklas ir pan. Manau, kad mokslo metų laikas yra vienas iš svarstytinų aspektų.“
Vaikai regresuoja
Anot sociologės, gali būti prasminga pailginti mokykloje praleidžiamą laiką. Kai kuriems žmonėms tai gali atrodyti nepriimtina, ypač jei kalbama apie mažus vaikus. Kita vertus, po kelių valandų formalaus mokslo galima organizuoti žaidimus, sporto ar kitokius užsiėmimus. Tai leistų tėvams kitaip planuoti savo laiką.
C.Hakim taip pat užsiminė, kad mokytojai ėmė skųstis dėl pernelyg ilgų vasaros atostogų. Jie pastebėjo, kad vaikai, gegužę mokykloje pasiekę tam tikrą lygį, naujų mokslo metų pradžioje daug ko nebesugeba. „Jie regresuoja. Tai kenkia ir vaikams, ir mokytojams. Moksle reikia tęstinumo, o dabar mokytojai rudenį turi pradėti nuo pradžių“, – apgailestavo sociologė.
C.Hakim: „Ilgos vasaros atostogos kenkia ir vaikams, ir mokytojams. Moksle reikia tęstinumo, o dabar mokytojai rudenį turi pradėti nuo pradžių.“
Panevėžietis Vytautas, keletą metų paaugliams mokykloje dėstęs anglų kalbą, patvirtino, kad ilgiau nei du mėnesius užsitęsiančios vasaros atostogos sutrikdo mokymosi procesą.
„Grįžta vaikai po atostogų – visada laukia kartojimas. Reikia prisiminti laikus, sakinio struktūrą, veiksmažodžių derinimą, – aiškino dabar jau buvęs pedagogas. – Mokiniai tarytum visiškai išsijungia, pirmą dieną su jais net nesusikalbi. Visi – ir mažiukai, ir vyresni – būna pilni įspūdžių, išsiblaškę, net pavadinčiau tai dėmesio sutrikimu. Mažieji daugiau išdykauja, o didesni būna linkę papasakoti, ką veikė per vasarą, daugiau bendrauti.“
Todėl per pirmas pamokas po atostogų būtina duoti parašyti nesunkų kontrolinį darbą. „Jei būtų rimtas kontrolinis, vaikai neparašytų. Todėl kaip įvadą į mokslus duodi lengvesnį, pasikartoti žinias“, – „15min“ sakė Vytautas.
Vasarą mokytis būtų per karšta
Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras britų sociologės siūlymą vertina skeptiškai – net dėl tokios aplinkybės, kaip lietuviškas oras. „Vasarą per karščius – nelabai darbingas metas. Ūkanotame Albione nėra tokios ryškios vasaros ir žiemos. O pas mus karštą vasarą birželį, liepos pabaigoje – visai nedarbinga atmosfera“, – pasakojo jis.
Pasak direktoriaus, vaikams po atostogų išties sunku iškart susikaupti rimtiems mokslams, todėl pirmose pamokose iš jų niekas nereikalauja solidžių žinių, dažniau rašomi rašiniai, kaip praėjo vasara.
„Per 21 metus, kai vadovauju mokyklai, niekada nesusidūriau su problemomis dėl ilgų vasaros atostogų. Priešingai – kai mokslo metai buvo pratęsti iki birželio, paskutinėmis savaitėmis, atšilus orui, vyksta darbo imitacija. Švietimo sistemoje tikrai yra didesnių problemų“, – pažymėjo A.Daubaras.
Vaikai, per mokslo metus savaitei ar porai iškeliaujantys su tėvais, kai jų bendraklasiai sėdi mokyklos suole, nėra smerkiami.
„Daug kas priklauso nuo šeimos. Jei joje rūpinamasi išsilavinimu, jokių problemų nekyla. Galų gale vaikas gali kompiuterį pasiimti į kelionę. Švietimo samprata šiandien kitokia, į grynas žinias mažiau orientuojamės, reikia daugiau įgūdžių. Technologijos gali padėti, knygų nereikia su savimi vežiotis. Tas, kuris neturi motyvacijos, per savaitę mokykloje mažai gaus, o kuris nori mokytis, gali praleistas pamokas kompensuoti“, – samprotavo pedagogas.
Norėtų vėlesnės pamokų pradžios
„15min“ kalbinti tėvai taip pat abejoja, ar reikėtų griauti seną tvarką. „Niekada apie tai nesusimąsčiau. Mūsų šeimoje nusistovėjo taip, kad vasarą visada atostogaujame kartu. Kitu metų laiku dažniausiai mes su žmona trumpam kur nors išlekiame. Tik senokai tai buvo…“ – prisipažino vilnietis Rytis.
Ilgiau nei du mėnesius užsitęsiančios vasaros atostogos gerokai sutrikdo mokymosi procesą.
Trijų vaikų mama Jolanta pritarė, kad kitokios tvarkos neįsivaizduojanti: „Mano manymu, bet koks liberalizavimas tik didintų neraštingumo mastą, kas jau ir taip yra bėda.“
„Vienintelis dalykas, ko norėčiau, – kad pamokos prasidėtų nuo 9 val., bent jaunesnėse klasėse, nes vaikai jose merdi. Bet kitiems gal nepatogu, nes į darbą važiuoja ir vaikus kartu nuveža, – kalbėjo ji. – Kitoks lengvinimas, mano galva, yra blogis ir nieko daugiau. Vaikai ir taip gerokai ištižę auga. Didelė nesąmonė buvo eksperimentas su namų darbų nebuvimu. Kalbu iš savo patirties, nes tris vaikus jau beveik užauginau. Kita vertus, nebus tokios tvarkos, kuri visiems tiktų.“
Anot dviejų dukrų mamos Jurgos, per mokslo metus būna atostogų, kurių metu „galima keliauti į visas keturias pasaulio puses“. Airijoje su atžalomis gyvenusiai moteriai patiko, jog ten Kalėdų atostogos ilgesnės nei Lietuvoje, būna ir papildomų atostogų, tačiau vasarą vaikai mokosi iki liepos. „Mažiau namie trinasi ir nereikia galvoti, kuo užimti“, – apibendrino pašnekovė.
Japoniukai mokosi visus metus
Mums įprasta, kad akademiniai metai prasideda rudens pradžioje ir baigiasi kitų metų vasarą, kitaip tariant, tęsiasi nuo rugsėjo iki gegužės, birželio ar net liepos. Pietų pusrutulyje, priešingai, mokslo metai trunka nuo vasario ar kovo iki lapkričio ar gruodžio. Australijoje jie prasideda prieš Velykas ir baigiasi prieš Kalėdas.
Indijoje moksleiviai paprastai mokosi nuo birželio iki kovo, studentai – nuo rugpjūčio iki balandžio. Japonijoje dauguma mokyklų duris atveria balandžio 1 d. Po vasaros atostogų, kurios tęsiasi apie šešias savaites ir prasideda priklausomai nuo regiono, vaikai į mokyklas grįžta rugsėjo pradžioje. Po antro trimestro – žiemos atostogos, o trečias trimestras tęsiasi nuo sausio pradžios iki kovo. Pertrauka tarp mokslo metų užtrunka vos 1–2 savaites. Izraelio moksleiviai kitus mokslo metus pradės rugpjūčio 26-ąją, o baigs kitų metų gegužės arba birželio pabaigoje.
Bet net mūsų kaimynystėje ne visose šalyse moksleiviai ir studentai į mokyklas bei universitetus iškeliauja rugsėjo 1 d. Pavyzdžiui, Austrijoje mokslo metai prasideda pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį, Suomijoje – rugpjūčio viduryje, Vokietijoje – tarp liepos pabaigos ir rugsėjo pradžios, Maltoje – rugsėjo pabaigoje, Danijoje – rugpjūtį.
Belgijoje ir Čekijoje, prasidėję rugsėjo 1 d., mokslo metai baigiasi kartu su birželiu. Rusijoje mokslo metai taip pat tradiciškai turi griežtus laiko rėmus – tęsiasi nuo rugsėjo 1-osios, Žinių dienos, iki gegužės 25-osios, Paskutinio skambučio.
