Premjerės ir užsienio reikalų ministro riaušių naktį irgi negirdėjome.
Buvo Seimo pirmininkės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komentarai.
Galbūt tai dėl minios įsiaudrinimo suprantama: I.Šimonytė ir G.Landsbergis, didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – pirmininkas, buvo išskirtinai tie, kuriuos ragino trauktis minia.
„Šimonytę lauk!“, „Landsbergis gaidys“, – taip kartais vis paskanduodavo minia, užstojusi vienų Seimo rūmų vartus ir vėliau išvaikyta pareigūnų.
Tačiau I.Šimonytė ir G.Landsbergis apie viską pasisakė kitądien.
Tiesa, antradienio vakarą, pasirodžius informacijai apie blokuotus įvažiavimo į Seimą vartus, prezidento socialinėje paskyroje feisbuke pasirodė žinutė, kvietusi „civilizuotai – be užgauliojimų ir užsipuolimų – leisti Seimo nariams išeiti iš parlamento pastato“.
Tai pavyko padaryti ne visiems parlamentarams.
Trečiadienį, po dramatiškos nakties įvykių, prezidento paskyroje skelbtas įrašas apie jo susitikimą su Artimųjų Rytų regiono valstybių ambasadoriais, akredituotais Lietuvai.
Tiesa, tradiciniame interviu LRT Radijui prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė ketvirtadienį teigė, kad reikia atskirti protesto akciją nuo riaušių.
„Tai, kas vyko po to, jau vakare, riaušės, yra niekaip nepateisinama. Jose dalyvavo turbūt keli šimtai žmonių, jie turės atsakyti pagal įstatymą. Žmonės tikrai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir politikams reikia ją išgirsti. Bet kai nuomonė išsakoma mėtant akmenis, tai jau yra visiškai netoleruotina“, – LRT Radijui sakė G.Nausėdos patarėja.
Galiausiai ir pats prezidentas ketvirtadienį pareiškė, kad riaušės prie Seimo sukeltos „ne be užsienio valstybių pagalbos“. Taip jis kalbėjo „Delfi TV“.
Nors Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis teigė, kad departamentas šiuo metu neturi duomenų apie antivalstybinę veiklą ar įrodymų, jog už to stovi užsienio jėgos, G.Nausėda sakė, jog antradienį buvo „pernelyg daug sutapimų“, kad juos būtų galima laikyti atsitiktinumu.
Prezidentūros atsakymas
15min prieš tai paklausė, kokia prezidento nuomonė apie antradienio nakties įvykius prie Seimo rūmų, kai dalis įvažiavimą į parlamento kiemą po sankcionuoto mitingo blokavusios minios pradėjo riaušes, nepaklusdama reikalavimams atsitraukti, puolė pareigūnus lazdomis, apmėtė buteliais, akmenimis, panaudojo sprogmenis ir panašiai, kaip prezidentas vertina policijos, riaušių policijos, Viešosios tvarkos pareigūnų veiksmus minėtą vakarą, kokių veiksmų G.Nausėda, kaip valstybės vadovas, imsis, kad panašūs įvykiai ir situacijos nepasikartotų?
Prezidentūros atsakymas:
„Kai pasibaigus protesto mitingui prie Seimo keli šimtai riaušininkų ėmė blokuoti Seimą, prezidentas kreipėsi į juos ir išsakė savo poziciją. Tai, kas įvyko tą vakarą prie Seimo, yra nepateisinama – smurtas negali būti pateisinamas.
Prezidento teigimu, riaušių organizatoriai, kurstytojai ir dalyviai turi būti identifikuoti atsakyti už savo veiksmus. Prezidentas tuo pačiu pažymi, kad hibridinių išpuolių scenarijai konstruojami taip, kad vienu metu būtų galima aktyvuoti atskiras jų dalis.
Todėl antradienio riaušės prie Seimo, sutapusios su neramumais užsieniečių apgyvendinimo vietoje, su paaiškėjusia kibernetine ataka prieš Užsienio reikalų ministeriją turėtų būti įvertintos ir platesniame kontekste.
Prezidentas dėkoja įvairių institucijų pareigūnams, kurie prie Seimo kilusių riaušių metu profesionaliai atliko savo pareigą, nepasidavė provokacijoms.
Tuo pačiu prezidentas pažymi, kad Holokausto įvaizdžių naudojimas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo skatinimo priemonių išreikšti yra netoleruotinas, kaip ir kartuvių vaizdavimas deklaruojant politikų atsakomybę rinkėjams.
Piliečių teisė kritikuoti valdžią nėra teisė kurstyti neapykantą, o tokie įvaizdžiai diskredituoja civilizuotus ir taikius piliečių susirinkimus", – nurodė prezidentūra.
„Prezidentas nepatoginasi“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, pasikalbintas prieš prezidentūros pranešimus, manė, kad G.Nausėda truputį nepatoginasi.
„Nes, tikiuosi, riaušės padėjo suprasti, kokią rimtą klaidą jis padarė kažkada faktiškai pareikšdamas paramą vadinamiesiems maršistams. Ir dabar apsiversti nėra taip lengva viešai.
Bet tas paraginimas riaušininkams atsitraukti nuo Seimo buvo padarytas pakankamai laiku ir operatyviai. Na, bent jau tiek. Manau, kad G.Nausėdos atveju tai jau yra didelė pažanga“, – komentavo jis.
Apžvalgininko nuomone, minėtoji pažanga prasidėjo nelegaliai mūsų valstybės sieną kertančių migrantų krizės pradžioje, kai prezidentas, tarytum paklusdamas savo raginimams, nuvažiavo į Dieveniškes ir susitiko su protestuojančiais vietos gyventojais.
Tačiau, kaip pastebėjo V.Valentinavičius, mes iki šiol nežinome tų susitikimų turinio.
Esą matyti tik, kad prezidentas iš kai kurių jų išėjo nieko nepašnekinęs gatvėje, – tiesiai į automobilį ir išvažiavo.
„Galima būtų spėti, kad tas susitikimas buvo ne itin malonus ir galimai atvėrė prezidentui akis, su kokia realybe jis turi reikalą. Riaušės – tai jau tas vaizdas, kuris iš principo sukrėtė visą Lietuvą. Jis galutinai sudėjo taškus ant „i“ – kas yra kas, kas yra kas Lietuvos politikoje.
Jeigu prezidentas anksčiau turėjo sunkumų matyti tų marginalių jėgų, kurios telkiasi apie maršistus, jų keliamą pavojų, tai dabar jau šitie dalykai yra akivaizdūs. Ir, manau, prezidentą ištiko susimąstymo momentas.“
Manau, prezidentą ištiko susimąstymo momentas.
V.Valentinavičiaus teigimu, G.Nausėdos susimąstymas yra teisinga kryptimi.
Esą, povandeninių laivų kapitonų terminais kalbant, prezidentas greičiausiai kurį laiką pagulės ant dugno.
„Nes bet kokiam susitikime su žiniasklaida žiniasklaida, aišku, spaus: O kur jūs buvote, kodėl jūs stovėjote po medžiu? Ir, atitinkamai, prezidentas tikrai nesiverš į viešąją erdvę“, – sakė V.Valentinavičius.
Tuo labiau kad svarstant pandemijos suvaldymo politikos klausimus, anot V.Valentinavičaus, G.Nausėda aiškiai pasisakė prieš ribojimus skiepo neturintiems asmenims.
„Dabar po šitų riaušių Vyriausybė ramiai ir nemirksėdama priėmė apribojimus, juos patvirtino – kažkuriuos kraštutinius atvejus atmetė. Ir vėl čia prezidentui reikia laiko praryti savo žodžius apie pandemijos valdymo politiką“, – sakė V.Valentinavičius.
Šeimos gynimo maršo palaikytojas
Vertindamas užsitęsusią G.Nausėdos tylą, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas sakė, kad tokiu būdu yra patvirtinama prielaida, jog prezidentas turi kažkokį prielankumą grupėms, kurios siejasi su minėtu protestu.
Jis priminė, kad G.Nausėda palaikė „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjas.
Esą žinome ir prezidento konservatyvesnį požiūrį į šeimą.
„Viskas suprantama. Šiuo atveju, kadangi organizatoriai buvo tie patys, galbūt prezidentas kažkaip sureaguoja, suprasdamas, kad tai yra jo rinkėjų dalis. Galima daryti tokią prielaidą. Bent jau prezidentas nepaneigia savo veiksmais tokios prielaidos“, – komentavo A.Lašas.
Kaip bebūtų, jis sakė, kad kyla papildomų klausimų dėl tam tikrų G.Nausėdos ryšių, santykių su dalimi žmonių, organizavusių protestą ties Seimo rūmais, kuris pasibaigė riaušėmis.
Nors, jo galva, prezidentas tikrai nepasisakytų už riaušes, tai esą liudija ir jo feisbuko žinutė.
Įtampų visuomenėje, A.Lašo nuomone, yra, bet jis jų nevadintų kritinėmis – institucijos atlieka savo darbą, matome, kad, nepaisant riaušių, kažkas daugiau neįvyko, situacija, kad ir sunkokai, buvo suvaldyta.