R.Baškienė viliasi, kad partijos frakcija naujos kadencijos Seime balsavimu ar bendru sutarimu nuspręs, kas bus opozicijos lyderis, kas užims vienas ar kitas pareigas, o ne tiesiog išgirs pavardes be diskusijų.
– Kaip jūs įvertintumėte ketverius „valstiečių“ metus valdžioje? Ko gailitės, kad jūs ar partija nepadarė? – 15min paklausė R.Baškienės.
– Dirbome labai nuoširdžiai. Galima vardinti padarytų darbų nepaprastai ilgą sąrašą ir nusiteikimas darbui buvo didžiulis. Deja, rinkimai visada įneša tam tikrą žmonių pasirinkimo galimybę. Ir negali būti visi laimėtojai.
Iš kitos pusės vertinant, būnant valdžioje gauti 32 mandatus – ne taip jau ir blogai. Galima dirbti, mano patirtis tai leidžia sakyti, labai aktyviai ir veikiant opozicijoje, teikiant daug gerų pasiūlymų.
Taigi, manau, darbas ir ypač gyvenimas tęsiasi ir mes taip per daug nesame nusiminę. Suprantame realybę ir situaciją, linkime, kad kolegoms sektųsi, nes laikotarpis išties sudėtingas. Reiks daug susitelkimo, daug kalbėjimosi. Manau, tai vienas iš pagrindinių dalykų – ieškoti kompromisų, kad galėtume spręsti Lietuvos žmonių problemas.
Atsakant į jūsų klausimą, ko mums pritrūko, tai galbūt mums to kalbėjimosi ir siekimo labiau bendradarbiauti, neieškoti vienas kitame priešpriešų, nors tai taip pat natūralu – pozicija ir opozicija visada turi turėti pastebėjimų vieni kitų veiksmams, bet vis tiek lemiamuose dalykuose dėl žmonių problemų sprendimo reikia surasti kompromisą ir tam skirti daugiau laiko.
Deja, rinkimai visada įneša tam tikrą žmonių pasirinkimo galimybę.
Mes stengėmės, atrodo, kiek įmanoma daugiau užgriebti, padaryti darbų ir galbūt tas intensyvus ritmas neleido apie tuos darbus labiau pasigirti, daugiau komunikuoti, žmonėms paaiškinti. Čia matyčiau komunikacijos spragą mūsų veikloje, kad nepakankamai apie tai kalbėjome, aiškinome. Taip pat reikėjo nebijoti pripažinti klaidas, nes, manyčiau, kad ne viskas pavyko, nors pradžioje gal buvo galvojama, kad mums labai sklandžiai viskas seksis.
Kita vertus, mums teko didžiulis rūpestis ir pradžia koronaviruso. Tai tikrai reikalavo netikėtų veiksmų, buvo neišmoktos pamokos, nes jų nebuvo įmanoma išmokti, nes tokių iššūkių Lietuva nebuvo turėjusi. Dabar jau yra tam tikras žinojimas, supratimas, bet vis tiek labai sunku ir tas sunkumas tęsis dar vieną-kitą mėnesį. Žiūrint į visumą, mums teko sunkūs iššūkiai.
Dar vienas pastebėjimas, kad su mumis į Seimą atėjo labai daug naujų žmonių, frakcija buvo didžiulė, daug naujų žmonių turėjo didesnius lūkesčius, o realybė leido padaryti mažiau. Buvo, kaip buvo, o dabar laikas galvoti apie ateitį.
– Užsiminėte apie koronavirusą, tai dėl jo suvaldymo dabar būsimos valdžios esate stipriai kritikuojami, kad nesiruošta antrajai bangai, brangiai nusipirkta laiko, vasarą atsipalaiduota, o dabar matome tas pačias problemas kaip ir tada, kai pandemija išties buvo netikėta. Per pusmetį buvo galima pasiruošti namų darbus, sutinkate, kad to nepadarėte ir vasarą per daug buvo atsipalaiduota?
– Nelabai sutikčiau. O kaip iš tikrųjų vertinti situaciją? Kadangi dirbu Socialinių reikalų komitete, mes matėme ir padarėme nepaprastai daug, kad nesustabdytume verslo. Buvo dvi ypatingai sunkios sąlygos: situacija pradžioje, karantinas ir pagalba verslui, kad jis nesužlugtų. Reikėjo padėti verslo žmonėms, nes reikia surinkti biudžetą.
Ir ilgai besitęsiantis karantinas, o jei jis būtų tęsęsis dar ilgiau, tai prognozavo labai neigiamas ekonomines problemas. Iš tikrųjų buvo daroma maksimaliai viskas įžvalgiai. Sakote, nepasiruošta, o kurioje vietoje nepasiruošta? Jeigu žmonės, na, nepakankamai atsakingai elgiasi ir leido sau pamiršti kaukes, pamiršti higieną arba nesisaugoti, tai ne vien karantinas yra svarbu, bet tiesiog sąmoningumo lygis ir nuolatinis priminimas.
Jei perspausime neleisdami veikti, tai iš tikrųjų vien iš skolintų lėšų nebus įmanoma išgyventi.
Visi suprato, kad tas atsipalaidavimas, galvojant, kad viskas praeityje, pakenks, nors buvo sakoma, kad ateityje gali būti dar kita banga. Sunku suderinti ir apsisaugojimą, ir norą nesužlugdyti verslo, ir galimybes žmonėms užsidirbti, nes ekonomika, matote, yra labai sudėtingoje situacijoje.
Jei perspausime neleisdami veikti, tai iš tikrųjų vien iš skolintų lėšų nebus įmanoma išgyventi. Manau, kad buvo padaryta maksimaliai viskas teisingai, nereikalaujant veržtis diržų, o kaip tik einant į vartojimą ir skolinantis. Džiaugiuosi, kad buvo kompensacijos dėl savarankiškos veiklos ir subsidijos įmonėms. Nors ir ilgai tęsėsi, įgyvendinimas iš karto nepavyko, bet Seimas ypatingai sunkiomis karantino sąlygomis sugebėjo priimti visus įstatymus, kurių reikėjo, kad tik sudarytume galimybes skirti finansavimą.
Buvo galima tikėtis, kad dar viena tokia banga bus, bet suprantame, kad ji atsirita su tokiu dideliu pagreičiu, kad tikrai yra sunku ir atsakomybė, bet daroma viskas, kas įmanoma, ir prašoma žmonių kiekvieno asmeniškai galvoti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius.
– Jūs sakote, kad per kadenciją trūko susitarimų ir kompromiso ieškojimo, bet jūsų kolegos dažniausiai kaltino opoziciją, kad ji trukdo dirbti, nepritaria. O jūs matytumėte tik opozicijos kaltę, kad trūko kompromiso, ar ir savo partijos?
– Kai žvelgi į situaciją matydama ir vertindama kelių kadencijų veiklą, galiu drąsiai teigti: taip, opozicija atliko savo darbą ir ganėtinai kandžiai. Ko gero, mes būsime tokia pati opozicija – ir reikli, ir pastebinti trūkumus. Kitaip ir būti negali. Opozicija yra opozicija.
Ar ji ištisai vien tik trukdė? Trukdymų buvo. Buvo ir ištrauktos kortelės, ir neleidžiama priimti įstatymų, išėjimų iš salės.
Dabar klausimas, kodėl jie tai darė? Šioje vietoje ir yra tai, ką sakiau. Nebuvo pakankamai skiriama laiko kalbėtis ir išaiškinti, kodėl „valstiečiai“ siūlo ar vaistų kainų, ar ten Alkoholio kontrolės įstatymo, ar kitais klausimais tai, ką siūlo. Galbūt tai būtų leidę elgtis truputėlį kitaip.
Opozicija atliko savo darbą ir ganėtinai kandžiai. Ko gero, mes būsime tokia pati opozicija – ir reikli, ir pastebinti trūkumus. Kitaip ir būti negali.
Gal mano tokia natūra ieškoti kompromiso, o ne tik pykčio ir komisijų sudarymo galimybės. Aš mūsų darbe mačiau daug laiko sudeginusį laikotarpį – buvo skiriama per daug laiko aiškinantis, kas buvo praeityje.
Taip, kartais reikia atsigręžti, kad nekartotume klaidų, bet čia buvo tiek daug skiriama laiko komisijoms, kurios dirbo intensyviai ir žmonės jose aukodami save, o tuo laiku galėjome labiau fokusuoti savo veiklą į ateitį, siūlyti perspektyvas, pažangos planus, kuriuos galėjome įgyvendinti, nes komanda buvo aktyvi, turinti ir patirties jau politinės paskutiniais metais.
Visada politikoje reikia žiūrėti į priekį, žvalgymasis į praeitį mums atėmė daug laiko ir energijos, o susipriešinimas dėl to įvyko tik didesnis.
– Ir rinkimų kampanija buvo kuriama taip, kad parodytumėte, kokie kiti yra blogi. Ar tai pasiteisino ir mobilizavo jūsų rinkėjus, ar išėjo priešingai?
– Manau, kad tai nepasiteisino. Aš asmeniškai labai daug bendravau su žmonėmis, o jie nebenori pykčio. Jie supranta, kad yra klaidų, kurias padarė viena ar kita partija. Galima priminti klaidas, pasakyti, kad mes elgiamės kitaip, bet visos rinkimų kampanijos tikslas yra pasakyti, ką aš padarysiu, jei manimi pasitikėsite. Aš taip dirbau savo krašte. Nieko nemenkinau.
Beje, negalima sakyti, kad visi „valstiečiai“ to nedarė. Buvo aiškinimas apie padarytus darbus, buvo sakymo, kokių turime tikslų. Tai nebuvo vien tik barimas kitų. Bet tai jau praėjęs etapas. Reikia pasidaryti išvadas, o rezultatą turime.
– R.Karbauskis tvirtina, kad per jūsų ketverius metus jokių skandalų nebuvo, bet juk jų buvo, sutinkate? Pradedant Greta Kildišiene, paskui Viktoro Pranckiečio vertimu, jau nekalbant apie visokius pačių pareiškimus, kad trauksitės iš valdžios. Ar nebuvote per geros nuomonės apie save ir ar nematote persigyrimo?
– Natūralu, kad partijos lyderiai turi būti tie, kurie eina su optimizmu ir sako, kad mes esame teisūs, bet neklysta tie, kurie nedirba. Teigti, kad visiškai mes niekur nesuklydę, kad mums nebuvo jokių ginčų tarpusavyje, negalima. Buvo. Ir tai natūralu. Diskusijose gimsta tiesa.
Taip, mes netekome visos eilės su mumis atėjusių žmonių. Gal jie buvo ne visai mūsų ilgamečiai bendražygiai, o tik pastaruoju metu tikėjęsi, kad su LVŽS pateks į Seimą. Ir mūsų keliai su kai kuriais išsiskyrė. Taip, sugaištas laikas ir daug emocijų buvo, kas neparodė gero Seimo įvaizdžio, kai vyko veiksmai prieš Seimo pirmininką ir jo atstatydinimo procedūros.
Juk tokį turėjome tikslą, kad Seimo įvaizdis gerėtų. Visada akcentavau, kad labai svarbu kalbėtis, ieškoti sutarimo. Visada nepavyks, bet švietimo, kultūros, socialinės politikos klausimais turime pirma susitarti, o tada eiti. Tada ir žmonės apie Seimą galvotų kur kas geriau, labiau gerbtų ir pasitikėtų.
Mūsų norai buvo dideli, bet, deja, vykę veiksmai neypatingai leido mums, kaip jau dabar galime pasakyti besibaigiant kadencijai, tuo pasigirti, kad pavyko. Mes stengėmės, bet iki galo nepavyko.
– Kaip keisis jūsų frakcija po šių rinkimų? Regis, joje mažėja ilgai partijai priklausančių žmonių ir daugėja tų, kurie dirbo su Skverneliu Vyriausybėje? Kaip tai keis frakcijos darbą?
– Nežinau. Matysime. Viliuosi, kad tie kolegos, kuriuos pažįstame, su kuriais dirbome kartu Vyriausybėje, tikrai aktyviai imsis siūlymų, įstatymų projektų ir rasime bendrus sprendimus, o frakcija bus darbinga. Mes daugelis esame vienmandatininkai, tai aktyviai dirbsime rinkimų apygardose. Viliuosi, kad frakcija bus nesusiskaldžiusi, nepriklausomai nuo to, ar dirbo žmonės Vyriausybėje, ar atėjo su S.Skverneliu. Beje, jam reiškiu didžiulį pasitikėjimą. Teko su juo ne kartą bendrauti. Tikrai žmogus telkiantis, vienijantis. Didžiulis pasitikėjimas mano yra juo, o kaip seksis, parodys laikas.
Jis bus rinkiminis, tai vėlgi rinksime pirmininką. Ar iš vieno kandidato, ar iš dviejų. Čia laiko klausimas.
– Ne paslaptis, kad S.Skvernelis ir R.Karbauskis ne visuomet sutaria, pernai S.Skvernelis kalbėjo apie būtinybę partijai keistis, o R.Karbauskis jį lygino su Kazimira Prunskiene ir sakė, kad partijos antrą kartą tikrai neatiduos. Kaip jūs prognozuotumėte, kokie bus jų santykiai, kai abu bus tik Seimo nariai? Ir ar gali keistis partijos vadovai, apie ką, pavyzdžiui, kalba socialdemokratai po pralaimėtų rinkimų.
– Partijos suvažiavimas mūsų bus, jei nesutrukdys koronavirusas, šiemet pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Jis bus rinkiminis, tai vėlgi rinksime pirmininką. Ar iš vieno kandidato, ar iš dviejų. Čia laiko klausimas. Visi mes žmonės skirtingi, turime skirtingus matymus, bet svarbiausia, kad skirtingose nuomonėse rastume bendrą sprendimą. Pastaruoju metu aš matau gražų sutarimą tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio. Mes juos matome kaip du labai besitariančius ir gražiai dirbančius lyderius.
– Nebuvo taip, kad valdžia juos vienijo?
– Ne, nepasakyčiau. Aišku, laikas parodys. Kai mes esame skirtingose pozicijose, skirtingose situacijose – užimame pareigas ar esame eiliniai Seimo nariai, nors tai taip pat didžiulė atsakomybė – iš tikrųjų, manau, kad laikas parodys, kaip seksis, bet kol kas aš matau, kad jokių priešpriešų nėra.
Ko linkėčiau, kad frakcijai kandidatūra bus pristatyta ir ji priims balsuodama ar bendru sutarimu sprendimą, o ne tik išgirs rezultatą.
– Ar partijoje jau kalbėjote apie tai, kas užims opozicijos lyderio postą? Ar tai bus R.Karbauskis?
– Tikrai nežinau. Nebuvo susitikimo dar. Manyčiau, kad galbūt lapkričio pradžioje, kai mums bus įteikiami pažymėjimai ir mes pirmą kartą susitiksime jau 32 naujai išrinkti frakcijos nariai, galbūt bus galimybė pasikalbėti daugiau. Manau, kad lyderiai apie tai jau galvojo, gal frakcijos valdyba jau ir tarėsi ką nors, aš nesu tarp tų žmonių. Ko linkėčiau, kad frakcijai kandidatūra bus pristatyta ir ji priims balsuodama ar bendru sutarimu sprendimą, o ne tik išgirs rezultatą. Viliuosi, kad šioje frakcijoje bus tariamasi ir bus ieškoma bendrų sprendimų.
– Esate pripažinusi, kad dvylikta vieta partijos kandidatų sąraše buvo lyg bausmė už nepaklusnumą. Rinkėjai jus pakėlė iki 6 pozicijos. Be to, penktą kartą rinkimus laimėjote vienmandatėje. Ar nekyla minčių nubausti partiją už neįvertinimą?
– (Juokiasi) Žodis tas, kad „nubausta“, nesakyčiau, kad atitinka situaciją. Taip, buvau įrašyta į 12 vietą. Tokia buvo partijos valdybos, koregavusios galutinį sąrašą, valia. Nieko tokio. Skaičius 12 man buvo labai sėkmingas ir aš tikrai labai dėkoju tiems 21 tūkst. žmonių, kurie mane reitingavo ir pakėlė į 6 poziciją. Pagarba tiems žmonėms ir įpareigojimas, kad Baškienė, kaip „valstiečių“ atstovė ilgametė, savo darbu įrodė, kad turi toliau dirbti.
Kadangi tie žmonės balsavo už „valstiečius“, aš esu įpareigota ir toliau dirbti su LVŽS. Tikrai nesureikšminu šitos pozicijos, o kad esu išrinkta vienmandatėje – labai didžiuojuosi. Tai yra kur kas sunkiau ir tai didesnė atsakomybė. Manau, kad tą įpareigojimą gavau ne dėl to, kad būčiau pikta, o dėl to, kad gerumu ėjau ir su meile žmonėms ir pagarba.
– Praėjusioje kadencijoje turėjote galimybę tapti Seimo pirmininke, tačiau jos atsisakėte. Buvote Seimo pirmininko pavaduotoja. Ar norėtumėte likti šiose pareigose?
– R.Karbauskis man nesiūlė pirmiausiai. Jis pirmiau pasiūlė Seimo pirmininku būti Viktorui Pranckiečiui. Kai žinai, kad tai pasiūlyta kitam, tai būtų juokinga sakyti, kad štai, aš noriu. Žinojau tą situaciją, tai viskas aišku, buvo pasirinktas V.Pranckietis. Tokia buvo pradžia. Ten negrįžkime.
Manau, kad frakcijoje yra daug aktyvių ir patirtį turinčių žmonių. Gal tai bus S.Skvernelis? O gal L.Savickas?
Manau, kad Seimo pirmininku būti sunkus darbas, manau, kad stengėmės ir darėme, kiek galėjome. Kaip Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja turėjau daug atsakingo darbo. Buvo sunki dalia, bet manau, kad su ja susidorojau.
Taip, LVŽS frakcija turės galimybę siūlyti kandidatą į naujojo Seimo valdybą. Nežinau, sprendimų, nebuvo, frakcija nesikalbėjo, ką pasiūlys, priims sprendimą frakcija. Manau, kad frakcijoje yra daug aktyvių ir patirtį turinčių žmonių. Gal tai bus S.Skvernelis? O gal L.Savickas? Tiesiog miniu pavardes atsitiktinai, bet frakcija turės priimti sprendimą.
Amžinų postų nėra ir būti negali. Per ketverius metus, manau, dirbau sąžiningai, padariau daug, stengiausi rasti kompromisą tarp visų frakcijų ir Seime priešų neturiu.
