„Galima dalyvauti diskusijoje, pristatyti Seimui variantus, kaip tai reikėtų daryti. Aš asmeniškai nepritariu 42 urėdijoms, kadangi jos yra valstybės įmonės, ir po to kiekvieną urėdiją – jei sunku jai būtų – ją reikės apjungti, tai bus problemų kiekvieną kartą einant į Seimą, bet toks kelias įmanomas“, – LRT radijui sakė R.Prūsaitis.
Anot jo, idėja mažinti urėdijų skaičių yra tik pirmoji vizija, o ne realūs planai. Pasiūlymus dar turės pateikti darbo grupė, o jiems pritarti – ministerija.
„Tai nėra reforma, nėra parengtas projektas. Tai yra pirmoji vizija, kuri sklando nuo 2002-ųjų metų. Ministro prašymu teikiama vizija, kuri toliau bus gvildenama ir rengiama, darbo grupė yra sudaryta, ministrui nė vienas variantas nėra tinkamas. Birželio pirmą dieną darbo grupė, kuri bus išplėsta po vakarykščio Aplinkos komiteto posėdžio (Seimo komiteto – BNS), pateiks visus galimus variantus“, – aiškino generalinis miškų urėdas.
Seimas antradien atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl pataisų, kurios nekeičia Lietuvoje veikiančių urėdijų valdymo bei veiklos modelio.
Premjeras pareiškė, kad įstatymo pataisos yra antikonstitucinės, o Seimo nariams galbūt „koją pakišo“ žinių trūkumas ir modernios vadybos nesupratimas.
D.Grybauskaitė iš karto po balsavimo pareiškė, kad miškų ūkio pertvarka yra Vyriausybės atsakomybė, o įstatymą ji vetavo premjero prašymu. Premjeras pareiškė, kad įstatymo pataisos yra antikonstitucinės, o Seimo nariams galbūt „koją pakišo“ žinių trūkumas ir modernios vadybos nesupratimas.
Tokiu balsavimu Seimas užkirto kelią Aplinkos ministerijos planuotai urėdijų stambinimo reformai, dėl ko darbo netektų apie 350 darbuotojų. Jeigu Vyriausybė nuspręstų reformuoti miškų ūkį, jai teks prašyti Seimo keisti Miškų įstatymą.
