Ką tai reiškia? Pokalbis apie tai – laidoje „Dėmesio centre“ su finansų ministru Rimantu Šadžiumi, Darbo partijos pirmininku Valentinu Mazuroniu ir SEB banko prezidento patarėju, ekonomistu Gitanu Nausėda.
– Pone Mazuroni, kodėl Jūs nurodėte savo ministrams nebalsuoti už biudžetą vyriausybėje?
– Nurodinėti nereikėjo – tai yra mūsų partijos pozicija, kurią mes koalicijos partneriams išdėstėme ir trečiadienį, ir prieš porą savaičių. Šiaip mes turime keletą klausimų, kurie yra prioritetiniai mūsų partijoje – tai mūsų programiniai klausimai.
Pirmiausiai, tai minimalaus atlyginimo didinimas. Taip, biudžete numatytas didinimas iki 350 eurų, bet žinote, kad Seimas priėmė nutarimą minimalų atlyginimą [didinti] iki 437 eurų. Mes manome, kad nuo kitų metų reikia sėsti ir žiūrėti, kiek minimalus atlyginimas gali būti didinamas nuolatos.
– Jūs norite, kad tai jau būtų numatyta šiame biudžeto projekte?
– Be abejonės. Kitas mums svarbus dalykas – pensijos. Mūsų paskaičiavimais jos gali didėti 6 proc. Tiesa, nuo liepos mėnesio. Tai būtų didesnis padidinimas negu numatomi 3 proc. Žmonės realiai tai pajaustų. Labai gerai, kad sutarėme su koalicijos partneriais, kad turi būti didinami atlyginimai ir kultūros darbuotojams, ir socialinės srities. Mes manome, kad atlyginimai turėtų būti didinami iki 5 proc. ir švietimo darbuotojams, ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojams.
– Ministre, ką Jūs į tai?
Man teko dalyvauti vyriausybės posėdyje, kuriame trys Darbo partijos ministrai nesugebėjo išdėstyti motyvų.
– Slapstytis tikrai nereikia. Man teko dalyvauti vyriausybės posėdyje, kuriame trys Darbo partijos ministrai nesugebėjo išdėstyti motyvų, išskyrus vieną – jiems buvo nurodyta susilaikyti ir nepalaikyti biudžeto projekto.
Tai atrodo labai komiškai, nes štai dabar ir partijos pirmininko aš išgirdau labai aiškius argumentus.
– Jūs pamenate tokį atvejį balsuojant dėl biudžeto?
– Ne, nepamenu. Pensijų klausimą vyriausybė svarstė. Ar didinti 3 proc. nuo sausio 1 d. ir 6 proc. nuo liepos 1 d. Buvo priimtas sprendimas, kad nuo sausio 1 d. tai būtų geriau, kadangi kiltų iš karto. Komiška yra tai, kad tai įvyko svarstant „Sodros“ biudžetą, kurį priimant nei socialinės apsaugos, nei kiti du Darbo partijos ministrai nesusilaikė. Tas biudžetas buvo priimtas vienbalsiai. Man iš tikrųjų asmeniškai, kaip žmogui, įdėjusiam daug darbo, mielas Valentinai, tokie akibrokštai labai nuvilia.
V.Mazuronis: joks čia akibrokštas. Koalicijos partneriai turi kalbėtis, derėtis ir ieškoti geriausių sprendimų. Niekas čia nieko nenubraukia, o koalicijos partneriai į vieni kitų siekius ir prioritetus privalo atsižvelgti.
– Pone Mazuroni, antradienį buvote susitikęs su ministru pirmininku ir prašėte jo dar neteikti vyriausybei šio biudžeto. Ar Jums buvo pažadėta to nedaryti?
– Susitikimą su premjeru mes baigėme labai gražia nata. Manau, kad bus taip, jog mes po diskusijų grįšime prie šio projekto ir kartu ieškosime sprendimų. Tai reikėjo padaryti anksčiau, o ne teikti per jėgą vyriausybei priimti biudžetą dabar.
R.Šadžius: biudžeto teikimas turi atitinkamą grafiką ir Konstitucijoje yra numatyta, kada biudžetą mes turime pateikti Seimui. Tai bent jau vyriausybei stabdyti, šnekėtis ir vėl šnekėtis – šito negali būti. Seime diskusija bus. Tai, ką aš girdžiu iš pono Valentino, nuteikia optimistiškai, kad vis dėlto Seime pavyks rasti tą daugumą, kuri už biudžetą nubalsuos. Jis, žinoma, pasikeis, lyginant su tuo, ką pateikia vyriausybė, bet tai normalu, taip visada buvo.
– Pone Nausėda, kaip ir minėjau laidos pradžioje – išlaidos auga, o pajamos mažėja. Kaip Jūs vertinate tas esmines prielaidas, kuriomis remiantis yra parengtas kitų metų biudžetas?
– Trumpai norėčiau reaguoti į tai, kas buvo pasakyta. Jeigu minimalią mėnesio algą mes norėjome kelti radikaliau, tai, tiesą sakant, aš ne visai suprantu, ką Darbo partija darė tarp 2013 m. sausio ir 2014 m. spalio? Buvo daug laiko, kai buvo galima minimalią algą priartinti prie tų pageidaujamų 437 eurų. Dabar tai panašu į desperaciją. 437 eurai būtų gerokai daugiau negu toje pačioje Estijoje, kuri šiuo metu turi 390 eurų minimalią algą. Ir, tiesą sakant, turi bemaž 40 proc. didesnį vidutinį darbo užmokestį. Tai grynai proporcijų požiūriu, man čia sunkiai suderinami dalykai.
437 eurai būtų gerokai daugiau negu toje pačioje Estijoje, kuri šiuo metu turi 390 eurų minimalią algą.
Grįžtant prie jūsų klausimo – man taip pat norėtųsi, kad biudžetas išlaidų klausimu artėtų prie subalansuoto biudžeto idealo. Apie jį mes kalbame labai seniai ir, matyt, kalbėsime dar ilgai, o subalansuoto biudžeto taip ir nebus.
Man šiek tiek pavydu, kai aš skaitau žinias apie tai, kad Estija kitais metais žada 750 sumažinti valdininkų skaičių. Tai daug mažesnė valstybė negu Lietuva, taigi skaičius pakankamai įspūdingas. Gal tai ir nesutaupys milijardų eurų, bet bent jau moraliniu požiūriu valstybė supranta, kad yra sunkmetis ir reikia skatinti verslą. Ką reiškia tas 1,3 proc. biudžeto deficitas? Tai reiškia, kad biudžeto deficito prasme mes trypčiojame vietoje. Žinoma, metai prieš rinkimus nėra laikas reformoms.
R.Šadžius: tikrai ne dėl to, kad rinkimai. Mes iš tikrųjų trypčiojame vietoje, pasiekę struktūrinio deficito ribą – -1 proc., kurį mes galime turėti pagal ES teisės aktus. Pažiūrėkime į mūsų ekonomikos augimą – jis mažesnis negu potencialusis. Fiskalinė politika tokiu atveju turi skatinti augimą. Kitais metais mes būtent ir turime tokį neigiamą atotrūkį produkcijos, todėl konsolidavime sustojome.
– Jūs sakote, kad, didindami išlaidas, skatinsite ekonomikos augimą?
– Didiname išlaidas taip pat pagal taisyklę, kuri griežtai riboja išlaidų didinimą. Ši taisyklė įtvirtinta ES teisės aktuose, ir mūsų Konstituciniame įstatyme.
G.Nausėda: gerbiamas ministre, atsimenate, mes praėjusiais metais kalbėjome apie tai, kad augimas bus ne 3,4 proc., o gerokai mažesnis. Bet, nepaisant to, šiais metais mums pavyksta surinkti ir net viršyti planą, tai komplimentas jums, sėkmingos kovos su šešėline ekonomika sąskaita.
R.Šadžius: ir mes lipame iš tos duobės, kurioje esame, su vidutiniškais europiniais mokesčių tarifais surinkdami mažiausią dalį nuo BVP mokestinių pajamų. Mes tai tęsime ir toliau. Priemonės, kurios buvo priimtos pernai, pagerino akcizų surinkimą. Šių metų birželį priimtos priemonės radikaliai pakeitė situaciją surenkant PVM. Mes planuojame kitas priemones, kurios pagerintų GPM surinkimą. Manau, kad tikrai 2017–2018 m. apie subalansuotus viešuosius finansus [kalbėti] yra realu.
– Jūs darote prielaidą, kad kitais metais ekonomika augs daugiau nei 3 proc.?
– Taip.
G.Nausėda: sunku atsakyti į tokį klausimą, kadangi matome, jog viskas keičiasi daug greičiau, negu galvoja net patys didžiausi pesimistai. Aš nežinau nė vienos prognozuojančios institucijos, įskaitant ir mus, kuri praėjusių metų pabaigoje būtų tikėjusis, kad augimas gerokai „palįs“ po 2 proc. Šiandien mes gyvename tokioje realybėje ir, duok Dieve, kad antrąjį pusmetį augimas šiek tiek paspartės ir išlygins tą bendrąjį metų augimą iki kažkur 1,8-1,9 proc.
Visos priemonės, kurios skatina vidaus rinką, turėtų didelės ir teigiamos įtakos būtent mūsų vietos pramonei.
Dar vienas dalykas, kuris, mano nuomone, pateisina vidaus rinko puoselėjimą šiuo metu – mes pažiūrėjome į importo struktūrą ir nustatėme, kad importo struktūroje sparčiausiai didėja investicinių prekių importas.
Tuo metu galutinio vartojimo prekių importas, nors mūsų vidaus rinka klesti ir auga, absoliučiai sumažėjo. Tai leidžia daryti įdomią išvadą, kad tikrai visos priemonės, kurios skatina vidaus rinką, turėtų didelės ir teigiamos įtakos būtent mūsų vietos pramonei ir galėtų būti stabilizuojančiu veiksniu, nes žinome, kad mūsų pramonei šiuo metu tikrai ne lengva.
– Pone Mazuroni, įsivaizduokime, kad nei finansų ministerija, nei vyriausybė nepritaria Jūsų iniciatyvoms biudžete. Jūsų frakcija balsuotų už tokį biudžetą? Ar tai Jums yra gyvybės ir mirties klausimas?
– Tiek ministras, tiek ponas Nausėda aiškiai sako, kad minimalios algos kėlimas yra geras dalykas. Mes tą patį kalbam. Ir tai reikia daryti nesustojant, nes tai yra ir katalizatorius visų pajamų arba atlyginimų didinimui.
– Pone Mazuroni, ar gali būti didesnis žaidimas skaičiais, negu paimti nuo Palangos tilto numerį 1509, jį įtvirtinti kaip minimalią algą ir atkakliai to siekti sukinėjant kitiems rankas?
– Niekas rankų niekam nesukinėja. Ekonominės prognozės ir minimalios algos augimas rodo, kad skaičius 1509, kalbant litais, yra labai arti tiesos ir tai galima pasiekti. Mes to siekėme ir sieksime.
– Ar Jūsų partijos frakcijos balsuotų už biudžetą, kuriame nebūtų numatytas dar didesnis minimalios algos didėjimas nei dabar numatyti 350 eurų?
– Pažiūrėjęs į ministro akis, aiškiai matau – mes susitarsime.
