15min pokalbyje su politiku – nuo vertinimų, kokios ekonomikos gaivinimo priemonės šiuo metu efektyviausios iki „socialdarbiečių“ siūlymų, susijusių su būsimais Seimo rinkimais.
– Nėra nė vieno žmogaus, kurio nebūtų palietusi per pasaulį nusiritusi koronaviruso pandemijos banga. Koks šis laikotarpis buvo jums, kaip tai veikė jūsų kasdienybę ir politiko darbą?
– Iš tiesų šis laikotarpis buvo netikėtas. Juk kol virusas plito tik Kinijos teritorijoje, visi manėme, kad jis mus aplenks. Kita vertus, sveikas protas sakė, kad taip tiesiog negali būti – juk žmonių, prekių, transporto judėjimas šiuolaikiniame pasaulyje yra neišvengiamas. Tad, žinoma, šis laikotarpis kėlė nerimą ir šeimoje, ir man asmeniškai – juk jau esu rizikos grupėje dėl amžiaus.
Pagaliau, mano sūnus, Jonavos rajono, kur ir pats esu išrinktas į Seimą, meras, tiesiogiai buvo atsakingas už viruso plitimo suvaldymą šioje teritorijoje. Tad nerimas įgavo ir globalius matmenis – baisiausia buvo dėl to, ar neįvyks gydymo sistemos griūtis, o dirbant Seime, ypač Ekonomikos komitete, negalėjau likti aktualijų, susijusių su pandemija nuošaly. Juk tai ne tik sveikatos, gyvybės ir mirties problema, tai ir ateities ekonominės gerovės iššūkis.
Be abejo, kaip ir daugeliui, nebuvo malonu vaikščioti su kaukėmis, karantinuotis, apriboti ar net visai sustabdyti bendravimą. Periodas psichologiškai nebuvo geras, bet panašiai jautėsi daugelis žmonių.
– Vis drąsiau teigiama, jog koronavirusas, bent jau pirmoji jo banga, Lietuvoje suvaldytos. Kaip vertinate mūsų šalies reakciją į koronavirusą, priemones, kurios buvo taikytos?
– Šis virusas buvo neeilinis iššūkis, tik pagalvokime, su kuo susidūrėme! Juk žvelgiant globaliai, dažnai įvardijamos 3 didžiosios grėsmės valstybių nacionaliniam saugumui ir net valstybingumui: pirma – radioaktyvių medžiagų panaudojimas, antra – cheminė ataka ir, trečia, – bakteriologinė, virusų platinimo grėsmė. Kyla klausimas, kiek mes esame šioms grėsmėms pasiruošę, kiek skiriame tam dėmesio? Deja, negaliu atsakyti teigiamai.
Manau, vis tik per mažai galvojame apie gyventojų, valdymo sistemos, ekonomikos apsaugą.
Manau, vis tik per mažai galvojame apie gyventojų, valdymo sistemos, ekonomikos apsaugą. Tad vieną iš šių grėsmių ir patyrėme, o tada paaiškėjo, jog realiai turbūt nebuvo nė vienos pasaulio šalies, kuri buvo tam visiškai pasiruošusi, trūko daug ko – nuo apsaugos priemonių iki kvėpavimo aparatų. Neabejoju, jog ateityje visoms valstybėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, būtina kreipti dėmesį į šias globalias grėsmes.
Jei kalbame apie mūsų šalį, sakyčiau, reaguota su pavėlavimu – tačiau taip buvo ir kitur, su tam tikru skepticizmu – esą, tai gripas, su įvairiais kitais svarstymais. Tačiau mūsų Vyriausybė, politikai, manau, elgėsi pakankamai atsakingai, vadovaujantis statistika. Tad bendrai pandemijos suvaldymą vertinčiau panašiai, kaip mūsų Prezidentas. Procesas buvo koordinuotas, jį galima vertinti teigiamai, tačiau visada verta pagalvoti ir apie tai, ką galima buvo padaryti dar geriau.
Be abejo, didžioji krūvio dalis šioje situacijoje teko medikams, esu dėkingas piliečiams, kurie saugojo save ir kitus, gerai dirbo ir statutiniai pareigūnai – policija, ugniagesiai, kitos tarnybos. Puikiai pasirodė ir mūsų atstovybės užsienyje – sugrąžinant piliečius namo, rūpinantis apsaugos priemonių pirkimu bei pristatymu.
Džiaugiuosi dar ir tuo, jog svarstydami šalies biudžetą Seime, lyg žinodami iš anksto, neišsėmėme visų rezervų. Juk kiek buvo kritikos, kad PSD rezervas yra milijardinis, kad SODROS biudežtas perteklinis…
Tai dabar kaip tik ir pravertė – turėjome rezervą ir medikų algoms kelti, ir premijoms, ir išmokoms senjorams, ir vadinamiesiems Vaiko pinigams.
– Artimiausių kelių mėnesių uždavinys – siekti, kad kuo greičiau atsigautų šalies ekonomika, kad grįžtume į buvusį lygį. Kas šia linkme jau daroma ir ką dar reikėtų daryti?
– Dabar labai svarbu neišbarstyti sukauptų apsaugos priemonių, neatsipalaiduoti ir, žinoma, grąžinti verslą į buvusias vėžes. Bendrai vertinant, Lietuvos ekonomika turi dvi įtakingas kryptis – vidaus vartojimą, kuris sudaro apie 40 proc., ir eksportą, kuris sudaro apie 60 proc. Tad svarbiausi klausimai yra, kaip paremti verslą, kad būtų išlaikytos darbo vietos, bei kaip skatinti vartojimą, kad verslas gautų daugiau pinigų ne dotacijomis, bet galėtų įdarbinti žmones ir sukurti pridėtinę vertę, gal net pats uždirbti, kiek atsigauti.
Tad svarbiausi klausimai yra, kaip paremti verslą, kad būtų išlaikytos darbo vietos, bei kaip skatinti vartojimą, kad verslas gautų daugiau pinigų ne dotacijomis.
Ekonomika jau gaivinama skiriant įvairias išmokas – tai vienas iš būdų, veikiantis per vartojimo skatinimą. Kitos priemonės – investicijų pritraukimas, jei tik tai įmanoma, pagaliau, taip pat svarbu ir jau parengtų projektų finansavimas. Juk tvirtindami Valstybės biudžetą, mes tvirtiname ir Valstybės investicijų programą. Daugeliui objektų skiriama tik dalis reikalingų pinigų einamiesiems metams, sakant, jog kiti bus skiriami dar po poros metų vėl tvirtinant biudžetą. Tad dabar, jei savivaldybės yra parengusios konkursus, pasirašiusios rangos sutartis, atsirado galimybė skolintais pinigais finansuoti pilną projekto įgyvendinimą. Tai buvo padaryta – į Valstybės investicinių projektų įgyvendinimą buvo mesta apie 300 mln. Eur ir taip atsirado darbo statybininkams, statybinių medžiagų gamintojams, kitų profesijų žmonėms. Tas pats atsitiko ir su kelių statyba – „atšildyti“ 142 mln. Eur. iš buvusių nepanaudotų pinigų bei mesta dar 150 mln. Eur papildomai. Taip atsirado darbo kelių statybos įmonėms, karjerams, žvyrkeliams.
Turime dar vieną bėdą: dalis darbo jėgos dėl pandemijos grįžo į Lietuvą, tačiau dar daugiau jos – ukrainiečių, baltarusių – grįžo į savo šalis. Tad dabar turime galvoti apie mūsų žmonių, kurie neteko darbo, perkvalifikavimą, tam taip pat turi būti skirti pinigai, ir tai jau daroma.
Svarbu, kad šie žmonės galėtų dirbti tuose sektoriuose, kur yra skiriamos valstybės lėšos, o ne dotacijos. Žinoma, verslas sakys, kad reikia dotacijų. Taip, smulkiems verslininkams jos buvo skiriamos jiems susigrąžinant sumokėtą GPM, tačiau taip pat ir pats verslas turi prisiimti dalį atsakomybės, dalį rizikos. Jei įmonės nori uždirbti daugiau, mato perspektyvas, joms suteiktos galimybės palankiomis sąlygomis gauti kreditus ir panašiai.
– Įdomu, kokias verslo ir gyventojų nuotaikas dabar jaučiate?
– Sakyčiau, kad pesimizmo yra mažiau, o optimizmo daugiau, tik, aišku, egzistuoja nežinomybė dėl rudens, dėl galimos antrosios pandemijos bangos. Tačiau pažvelkime į kurortus, į žmonių atostogų planus, į verslo perspektyvas… Lietuvoje ne itin priimta džiaugtis ir girtis, tačiau aš sakyčiau, kad bendra nuotaika yra labiau optimistinė, nei pesimistinė.
Seimas atliko savo darbą, parengė ir priėmė sprendimus, kurie leis amortizuoti praradimus. Žinoma, žmonės ne visad įvertina tiek, kiek norėtųsi, „socialdarbiečių” frakcijos Seime siūlymai ne visad paviešinami, nes esam mažieji partneriai, jie tarsi paskęsta bendrame valdančiosios koalicijos siūlymų pakete. Tačiau juk iniciatyvos, kurias reikia atlikti, kad siūlymai keliautų toliau, reikalauja išties „juodo“ darbo: turi susitarti su koalicijos partneriais, įtikinti tam tikros srities ministrą ir panašiai. Geriausias pavyzdys, kaip dar prieš karantiną kovėmės dėl Vaiko pinigų, darėme daug visko, teikėme siūlymus. Kai buvo padidinti Vaiko pinigai, autorystę prisiimti norėjo visi. Bet svarbiausia pasiektas rezultatas. Norisi tikėti, kad visuomenei tokie sprendimai atneša daugiau optimizmo.
– Vienas iš LSDD frakcijos siūlymų, kuris skamba tikrai garsiai – kad rinkimų balsavimas pagaliau vyktų ir internetu. Kodėl tai svarbu ir ar Lietuva yra pasiruošusi?
– Estija šį balsavimo būdą taiko jau turbūt daugiau negu dešimtmetį, jis tikrai nėra naujas. Tik noriu pabrėžti, jog tai alternatyvus balsavimo būdas, papildoma galimybė, nepanaikinant dabar egzistuojančios sistemos. Šią idėją siūlome jau ne pirmus metus. Dar dirbdamas Susiekimo ministru kartu su tuometiniu Teisingumo ministru Juozu Bernatoniu siūlėme šią inovatyvią idėją, tačiau kažkodėl partijos tam nepritarė, o svarbiausias argumentas buvo – neva tai nesaugu. Stebina – pinigus elektroniniu būdu saugoti saugu, o balsuoti – ne.
Visų pirma, yra sugalvota visa saugumo sistema, pagaliau ir taip balsuojančių, skaičiuojama, būtų 5-7 proc. Manome, jog šį balsavimo būdą būtų verta išbandyti kaip pilotinį pirmiausia Išeivijos apygardoje jau per Seimo rinkimus spalį. Tam tikra prasme tai išspręstų net ir situaciją dėl pandemijos – Lietuvos piliečiams užsienyje internetu balsuoti būtų saugiau, negu važiuoti į ambasadas. Džiaugiamės, kad ir Lietuvos respublikos Prezidentas palaiko šią mūsų iniciatyvą, tik Seimui reikia apsispręsti.
– Užsiminėte, jog koronaviruso akivaizdoje didelė atsakomybė teko jūsų sūnui Mindaugui Sinkevičiui, Jonavos rajono merui. Ką reiškia tėvui ir sūnui kartu veikti politiniame lauke, įdomu, kiek pokalbių apie tai sukasi, kiek sutampa jūsų požiūriai į įvairias aktualijas?
– Su sūnumi dėl politinių aktualijų turime bendrauti neišvengiamai – jis yra Jonavos savivaldybės meras, o aš ten išrinktas į Seimą, tad aptariame ryšius tarp centrinės ir savivaldybių valdžios, kokie yra abipusiai poreikiai ir galimybės. Mindaugui tapus Savivaldybių asociacijos prezidentu, atsirado ir dar platesnių klausimų, nes jis atstovauja visai asocijuotai struktūrai.
Kalbame pačiais įvairiausiais klausimais, ypač, kai liekame kiek atokiau nuo šeimos rato – pradedant aviacija, baigiant socialiniais reikalais. Būna, jog ir aštriau padiskutuojame, „pasišpilkuojame“, bet šiaip ideologiškai abu esame prosocialdemokratiški, tad aštrių nuomonių skirtumų nebūna, nebent dėl atskirų taktinių žingsnių. O iš tiesų labai džiaugiuosi, jog sūnus manęs nenurašo, randame bendrą kalbą.
– Netrukus startuos antrasis vasaros mėnuo, yra sričių, kur situacija vis dar įtempta, tačiau ar leisite sau pailsėti, jei taip, koks tas poilsis bus?
– Apie poilsį ir atostogas malonu galvoti, ir pasakoti. Iš tiesų poilsis būtinas, tad esame rezervavę kaimo turizmo sodybą Lietuvos pajūryje, žadame praleisti ten apie dešimt dienų su visa mūsų gimine – mes su žmona, o taip pat sūnus su dukra bei jų šeimos.
Tai mano artimiausia kompanija, tikiuos, kad pavyks visiems pabūti kartu. Nors vasarą politinės diskusijos kiek atslūgsta, kaip sakoma, ateina agurkų ir poilsio metas, darbas per tą laiką vis tiek nesustoja, planuoju vesti Seimo komitetų posėdžius, iškils klausimų ir dirbant ir apygardoje, gal ir Seime pasitaikys neeilinių sesijų.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos
