„Aš ketinu siūlyti Šventosios uosto atstatymą koncesiniu būdu, jei jis tarnaus jachtoms, kateriams, žvejybiniams laiveliams. Aš manau, kad galbūt Lietuvoje atsiras verslo grupė ar verslininkas, kuris ims kurį tai laiką mokestį, kad tie laivai turėtų teisę įplaukti, prišvartuoti ir būtų saugomi“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė R.Sinkevičius.
Anot jo, atstatyti uostą, nesutvarkius miestelio infrastruktūros, būtų neefektyvu, todėl abu projektai turėtų vykti vienu metu. Yra tikimybės, kad šiems projektams nereikės Seimo pritarimo.
„Seimo pritarimo galbūt nereikėtų, jei finansavimo šaltiniai būtų skirtingi. Sakykime, vieni imtųsi atstatyti uostą, o savivaldybė ieškotų lėšų miesto atstatymui. Projektas gali būti visuma, bet susidedanti iš gabaliukų“, – teigė R.Sinkevičius.
Vyriausybė trečiadienį svarstė, ar pritarti naujiems statiniams Šventosios uoste – molų, inžinerinių tinklų ir švartavimo įrangos statybai, vakarinės krantinės rekonstrukcijai, farvaterio bei akvatarijos gilinimui. Suabejojus, kodėl gilinimo darbai traktuojami kaip statinys, nuspręsta klausimo svarstymą atidėti.
Uostas veikė 10 dienų
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau praėjus vos 10 dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Kaltę dėl to pasidalijo uostą gilinusi Latvijos bendrovė BGS ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija. 2012 metais gilinimo darbus perėmė Palangos įmonė „Alvetos karjerai“, tačiau jai nesilaikius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.
Dabar neveikiantį Šventosios uostą valdo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Pokario laikais Šventosios uoste švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.
