„Kol kas diskutuojama dėl paties modelio, kiek tai gali kainuoti valstybei. Švietimo strategijoje numatyta keletas srovių: viena srovė – rasti balansą tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų, kad nebūtų svarstyklės persvertos tik aukštųjų mokyklų naudai, kita srovė – studijų mokesčio mažinimas“, – trečiadienį BNS sakė švietimo ir mokslo viceministras socialdemokratas Rimantas Vaitkus.
„Kokią finansavimo dalį sudarytų fiksuotos studijų įmokos, dar yra diskusijų objektas, tai priklausys nuo valstybės finansinių galimybių, mūsų pasirengimo vykdyti reformą, todėl mes nesiūlėme 2014 metais reformos daryti, o apsvarsčius pradėti įgyvendinti 2015 metų rugsėjo mėnesį“, – tvirtino viceministras.
Jo teigimu, darbo grupė yra parengusi keletą galimo aukštojo mokslo finansavimo modelių, bet įvairių interesų grupių nuomonės skiriasi.
„Per kitus metus padarysime skaičiavimus, suplanuosime pinigus, kiek galėsime leisti. Tam žingsniui dar reikės politinio sprendimo, politinės tarybos palaiminimo, nes darbo grupė turi keletą variantų pasiūliusi. Studentai turi vieną matymą, aukštosios mokyklos – kitą, ministeriją – trečią, ten dar yra labai daug diskusijų“, – kalbėjo R.Vaitkus.
Centro kairės Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už jas nemokančius, įvedant „visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė negu vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis“. Tačiau jos neturėtų mokėti gerai besimokantys studentai.
Fiksuotos įmokos už mokslą aukštosiose mokyklos galiojo 2002–2008 metais. Tuomet geriausiai besimokantieji už studijas nemokėjo, dalis mokėjo 520 litų įmoką už semestrą, o dalis finansavo visą savo studijų kainą. Šiuo metu gerai besimokantieji studijuoja nemokamai, kiti moka Vyriausybės nustatytą skirtingą mokestį studijų programoms.
